 |
Pulkininkas pasikviečia leitenantą, duoda jam stiklinę ir sako:
- Atnešk man vandens.
Leitenantas, žinoma, pasikviečia eilinį kareivį, duoda jam stiklinę ir siunčia atnešti vandens. Kareivis, žinoma, tingi bėgti atnešti vandens, todėl apverčia stiklinę dugnu į viršų ir sako leitenantui:
- Leitenante, negaliu - čia viršus užvirintas.
Leitenantas paima stiklinę, apžiūri ir susimąstęs sako:
- Keista, ir dugno nėra...
Grupė estų žvalgų patyliukais sėlino link priešo štabo. Aplinkinių kaimų gyventojai dažnai ateidavo pažiūrėti į šį reginį.
Ateina būrio vadas ir praneša kareiviams:
- Turiu dvi naujienas. Bloga ta, kad turėsite pripilti maišus smėlio.
Pluša eiliniai, pluša, kol pripila maišus. Ir teiraujasi vado:
- O kokia ta geroji naujiena?
- Ogi, geroji naujiena ta, kad smėlio ir maišų dar daug yra.
- Ponas karininke, o ką daryti, jei aš užlipsiu ant minos?
- Standartinius veiksmus: pašokti 30 metrų į viršų, o paskui išsisklaidyti po teritoriją!
Karas Afganistane. Vyksta susišaudymas tarp SSSR armijos ir arabų sukilėlių. Pasigirsta balsas iš rusų apkasų:
- Ali!
- Aš! - iš savo apkasų išlenda arabas.
Šūvis. Tiesiai Ali į kaktą...
Vėl tas pats rusiškas balsas:
- Achmedas!
- Aš! - išlenda kitas arabas.
Vėl šūvis ir dar vienas arabas patiestas...
Sukilėliai, perkandę rusų taktiką, bando daryti tą patį:
- Ivanai!
Mirtina tyla...
- Ivanai!
Tyla... Po kurio laiko:
- Kas šaukė Ivaną?
- Aš!
Karininkas kalba priešais rikiuotę:
— Iki tarnybos pabaigos liko tik 22 dienos. Kai kas jau gali skaičiuoti ant pirštų.
Gavo vilkas ir zuikis šaukimus į karo prievolės centrą. Nuėjo drauge. Pirmas į komisijos kabinetą užėjo vilkas. Ten kariškis išsitraukia automatą ir klausia vilko:
- Ar žinai, kas čia?
- Ne...
- Hmm, o tanką esi matęs?
- Ne...
Kariškis susinervina, išsitraukia iš seifo plytą ir vėl klausia:
- Tai gal bent žinai, kas čia?
- Taip! Tai plyta!
- Puiku, nukreipsim į statybinį būrį.
Vilkas išeina iš kabineto labai patenkintas ir sako zuikiui:
- Daryk viską kaip ir aš, kartu tarnausim statybiniame būryje.
Zuikis užeina į kabinetą ir jau nuo slenkščio rėkia:
- Nieko nežinau, nieko nesu matęs!
Karininkas suglumo:
- Na, bet bent jau kažką vistiek žinai?
- Žinau, kad jūsų seife guli plyta!
Kariškis galutinai suglumęs:
- Mhm... į kontržvalgybą!
Trys kariai išsiunčiami į misiją Vietname. Brenda per džiungles, kur reikia - ropoja. Ir vienam tiesiai skaudžiausion vieton, į klyną, įkanda gyvatė. Vienas klausia:
- Ką darom?
- Neįsivaizduoju, skambink į štabą, gal žinos...
- Alio, štabas, girdit?! Kariui įkando gyvatė, ką daryti? Baigiau...
- Girdim! Reikia iščiulpti nuodus. Baigiau...
- Na, tai ką sakė?
- Sakė, kad jis mirs...
Į pulką atsiunčiama žinia, kad numirė Petro tėvas. Susirūpinę karininkai sprendžia, kaip čia švelniau užsiminus Petrui apie nelaimę. Kitą rytą per rikiuotę:
- Visi tie, kieno tėvas gyvas - žingsnį į priekį! Petrai! O tu ko lendi?
- Sveikas, eilini Petrai.
- Sveiki, leitenante!
- Atspėk mįslę: Naujųjų nešvenčia ir dėl to liūdi - kareivinėse tris naktis budi. Kas?
- Nežinau. Kas?
- Tu!