Į lapės olos duris kažkas labai smarkiai beldžiasi, mažas lapiukas atidaro, o ten zuikis:
- Mama yra?
- Nėra, - atsako lapiukas.
Zuikis įsiveržia į vidų, kaip reikiant išrašo antausių visiems lapiukams ir liepia perduot motinai, kad kai pagaus - išp*s. Ir išeina.
Kitą dieną vėl kartojasi ta pati situacija, lapiukai gauna strėlių, zuikis primena, kad jie perduotų motinai, kad jeigu ją pamatys - išp*s.
Trečią dieną zuikis beldžia į olos duris. Šį kartą jas atveria pati lapė:
- Tai ką, žvairį, nesitikėjai? - ir šoka gaudyti zuikio.
Zuikis išsisuka ir pasileidžia į kojas per laukus, skuosdamas kiek tik gali per visokius krūmynus... Įsiutus lapė neatsilieka... Zuikis staiga atsisuka, žiūri - lapė iš to greičio krūmyne įstrigus, negali išsivaduot. Zuikis, išsišiepęs ligi ausų, eina aplink lapę link jos užpakaliuko ir segdamasis kelnes sako:
- Na, šiaip tai nep*sčiau, bet vaikučiams tai pažadėjau!
Moteris atbėga pas girininką:
- Ar nematėte mano šuns?
- Mažo, geltono?
- Taip.
- Su baltomis letenėlėmis?
- Taip.
- Ir su maža uodegėle?
- Taip.
- Ne, nemačiau.
Eina pajūriu šeima. Prie jų priplaukia auksinė žuvelė ir sako:
- Šiandien man gera nuotaika, todėl išpildysiu 3 jūsų norus.
Berniukas šaukia:
- Ežiuko noriu!
Tėvas šaukia:
- Subinėn tą ežiuką!
Motina šaukia:
- Ištrauk! Ištrauk! Ištrauk!
Bobutė turguje pardavinėja mėsą. Pirkėjas klausia:
- Kieno mėsa?
- Triušiuko, vaikeli.
- O šviežia?
- Šviežia, vaikeli, dar vakar peles gaudė...
Katė vijosi pelę, bet nepavijo - ši įlindo į urvą. Po kiek laiko katė pradėjo loti. Pelė pamanė, kad tai šuo nuvijo katę ir išlindo iš urvelio. Katė pagavo pelę, prarijo ją ir tarė:
- Kaip gerai, kai moki užsienio kalbą...
Tie, kurie eina vėlai gulti, vadinami pelėdomis. Tie, kurie anksti keliasi, vadinami vyturiais. O tie, kurie eina vėlai gulti ir anksti keliasi, vadinami "angry birds".
Bėga dramblys ir skruzdėlė nuo policijos. Skruzdėlė sustojo ir sako:
- Bėk toliau vienas, mane pastebėjo.
- Jūsų šuo kažkaip nedraugiškai žiūri į mane, - sako svečias.
- Nieko tokio. Jis visada taip žiūri į tą, kuris valgo iš jo lėkštės.
Žvejoja vyriškis, degtinę geria. Nekimba. Pagaliau pavyko sužvejoti mažą karosiuką.
- Ir ką man su tavim daryti?
Pražiodė jį, supylė likusią degtinę ir paleido. Staiga pradėjo taip kibti, kad netrukus kibiras buvo pilnas žuvies. Sugautos nelaimėlės piktinasi:
- Na, karosas! Na, niekšas! Prigirdo... Paleidžia...
Vienas žmogelis taip nekentė savo žmonos katino, kad nutarė juo atsikratyti. Taigi kartą po darbo jis paėmė vargšą gyvūnėlį, nuvežė į miesto centrą ir paliko. Na, grįžta žmogelis visas laimingas, įeina pro duris ir prie kojų jam pradeda glaustytis katinas. Na taip kartojosi kasdien ir nors žmogelis vis nuveždavo katiną toliau, nespėdavo pirmiau už jį grįžti namo. Po savaitės, neiškentęs, kad katinas vis grįžta namo, nuvežė jį kelis kilometrus už miesto, padarė kelis posūkius, pavažiavo dar toliau ir paleido katiną miške. Po 30 minučių žmogelis skambina savo žmonai:
- Mieloji, katinas namie?
- Na, taip, o ką?
- Pakviesk tą p*derą prie telefono, aš pasiklydau!