Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos. Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
- Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
- Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošvę...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.

Eina kunigas mišku, žiūri - šūdas:
- O, šūdas!
- O, bliamba, pasakiau šūdas!
- Velnias, pasakiau bliamba!
- Bl*t, pasakiau velnias!
- Nu ir na**ui, vis tiek nenorėjau kunigu būti!

Pareina kunigas namo iš bažnyčios ir po keletos minučių atvažiuoja draugas jo aplankyt. Tas užeina ir klausia kunigo:
- Ei, Petrai, kodėl toks nervuotas? Juk gražus sekmadienio rytas!
- Nu kaip nebūsi nervuotas?!
- Tai kas jau nutiko?
- Įsivaizduoji, į beveik pasibaigiančias pamaldas ateina blondinė, išsitraukia cigaretę ir pradeda rūkyt. Įsivaizduoji?! Bažnyčioj rūkyt?! Man vos alus iš rankų neiškrito!

Šventikas, važiuodamas mašina, tolumoje pamato vienuolę. Sustoja ir siūlo ją pavežėti iki vienuolyno. Vienuolė įsėda į automobilį. Šventikas visą kelią žvilgčioja į vienuolę ir staiga deda jai ranką ant kelio. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
- Atleiskite, sese, bet juk instiktai tokie stiprūs...
Šventikas nuima ranką, tačiau po kurio laiko vėl paliečia vienuoles kelį. Vienuolė:
- Tėve, prisiminkite 129 psalmę.
Šventikas vėl atsiprašo. Tai pasikartoja keletą kartų. Pagaliau jie atvyksta į vienuolyną. Ten šventikas atsiverčia Bibliją, susiranda 129 psalmę ir skaito: "Ieškok aukščiau, ir rasi tiesą..."

Užeina kunigas į policijos nuovadą ir praneša, kad ant gatvės guli suvažinėtas šuo.
Policininkas:
- Tai, kunigėli, palaidokit jį ir tiek.
- Žinoma, mes jį palaidosim, bet pamaniau, kad giminėms pranešti juk reikia...

Pavogia kažkas kunigo dviratį. Šis nueina pasiguosti savo kolegai kunigui ir sako:
- Nenoriu nieko užgauti, tik noriu susirasti savo dviratį.
Kunigas moko:
- Sekmadienį užlipk į sakyklą ir sakyk dešimt dievo įsakymų. Sakydamas "Nevok" žiūrėk visiems į akis. Tas, kuris paraus, ir bus vagis.
Po mėnesio jiedu vėl susitinka.
- Na, ar padėjo? - klausia vienas.
- Taip. Užlipau į sakyklą ir kai tik ištariau "Nesvetimoteriauk", atsiminiau, kad dviratį pas Onutę palikau.

Vienas kunigėlis savo parapijiečiams nuolat pasakojo apie rojų.
- Kodėl mums niekada nepasakojate apie pragarą? - kartą paklausė šie.
- Nėra jokio tikslo, juk pragarą jūs pamatysite patys.

Pastorius skaito pamokslą. Prie jo prieina vienas iš klausytojų ir sako:
- Tėve, gretimoje salėje vyrai žaidžia pokerį!
- Gerai, sūnau mano, tuoj baigsiu skaityti ir prisijungsiu.

Išvažiavo kartą kunigėlis į Kanadą atostogauti. Draugai jo laukė po savaitės tegrįštant, o jis jau po dviejų dienų grįžo. Draugai ir klausia jo:
- Na, klebonėli, kodėl taip greit grįžai?
- Na suprantat, nuskridau aš į tą Kanadą ir papuoliau tiesiai į kažkokią šventę, o ten Kanados vėliava iškelta. Aš į ją pasižiūrėjau ir nusprendžiau daugiau nebebūt tokioje gėdingoje šalyje.
- O kodėl gėdingoje? - klausia draugai.
- O jūs pamąstykit. Kas turėjo būti tokio gėdingo nupiešta ant Kanados vėliavos, kad tai reikėjo pridengti klevo lapu?

Vieną kartą motina atsivedė meilužį į namus kol vyras buvo darbe, o jos sūnus pas draugus. Motina su meilužiu mylisi ir staiga pareina sūnus ir pamato savo motiną su kitu vyru. Persigandęs sūnus įlenda į spintą. Jo motina neišgirdo kai jis ten ilindo. Po kiek laiko grįžta jos vyras iš darbo ir ji nežinodama ką daryti, liepia meilužiui lįsti į tą pačią spintą, kur jos sūnus lindi. Pokalbis spintoje. Sūnus sako:
- Tamsu čia.
Mamos meilužis:
- Aha, - pritaria biški išsigandęs.
- Klausyk aš turiu krepšinio kamuolį. Nori pirkti už 100 Lt?
- Ačiū ne.
- Mano tėtis namuose.
- Na gerai, nupirksiu.
Po kiek laiko viskas kartojasi ir vėl sūnus sako:
- Tamsu čia.
- Aha.
- Klausyk, aš turiu krepšinio maikę. Nori už 400 Lt pirkt?
Tasai atsiminęs preitą kartą sako:
- Gerai.
Galiausiai vėl atsitinka tas pats ir sūnus vėl sako:
- Tamsu čia.
- Aha, - atsiminęs praeitus kartus iš karto ir klausia: - ką ir kiek?
- Krepšinio šortus už 1000 Lt.
- Gerai.
Po kelių dienų tėvas sako sūnui:
- Apsimauk krepšinio aprangą, paimk kamuolį ir einam į lauką pamėčiot.
- Negaliu.
- Kodėl?
- Na, aš viską pardaviau.
- Pardavei? Bet kodėl? Už kiek?
- Už 1500 Lt.
- 1500 Lt?!?! Ar tau negėda iš draugų tokius pinigus lupti? Šie daiktai net 200 Lt nebuvo verti.
- Na taip, bet...
- Jokių bet. Marš į bažnyčią išpažinties!
Tėvas nuveda sūnų išpažinties, o sūnus sako kunigui:
- Tamsu čia.
- Na nepradėk to paties ir vėl...