Petriukas parbėgęs iš lauko šaukia:
- Mamyte, o aš šiandien vėl mačiau senelę!
- Kiek kartų tau sakiau, nekasinėk tokių gilių duobių! - ima bartis mama.

Tėtis klausia Petriuko:
- Sūnau, kodėl mama šiandien tokia tyli?
Petriukas:
- Na, ji paprašė manęs paduoti lūpdažį ir aš netyčia padaviau klijus...
Tėtis:
- Telaimina tave dievas, sūnau!

Biologijos pamoka. Mokytoja prašo:
- Onute, išvardink du plėšrūnus.
- Tigras ir... nežinau...
- Sėsk. Du. Jonuk, išvardink tris plėšrūnus.
- Tigras, liūtas... hmm...
- Sėsk. Du. Petriuk, penkis plėšrūnus!
- Du tigrai ir trys liūtai.

- Tavo galvoje - plika dykuma, - šaukia ant Petriuko mokyklos direktorius.
- Jūs visiškai teisus, - atsako jam Petriukas, - Tačiau kiekvienoje dykumoje yra oazės, bet ne kiekvienas kupranugaris moka surasti kelią iki jų...

Vyksta pamoka. Mokytoja liepia mokiniams sugalvoti po sakinį apie žiemą. Onutė sako: "Užako visi ežerai, prisnigo ir t.t.". Marytė kažką pasako apie Kalėdas ir Naujus metus, o Petriukas sako:
- Ant užšalusio ežero du vilkai dulk**asi.
Mokytoja:
- Petriuk! Kaip gi tu čia šneki, net nepatogu...
Petriukas atsidusdamas:
- Žinau, kad nepatogu - letenėlės tai slysta...

Petriukas klausia tėvo:
- Tėveli, nori pasakysiu, ką paštininkas sako mamai?
- Noriu, - atsako tėvas.
- Duok dešimt litų, pasakysiu.
Gavęs pinigus vaikas sako:
- Labas rytas, ponia. Štai jūsų laikraščiai.

Per biologijos pamoką mokytoja rodo visokius kiaušinius ir pasakoja:
- Vaikai, va štai šitie mažyčiai - karvelio. O tie margi - anties. Tie dideli - gulbės...
- Vaikai, o ar žinote, kieno juodi kiaušiniai? - vaikai tyli, niekas nežino. Petriukas nei iš šio, nei iš to pasako:
- Negro!
- Petriuk, kaip tu drįsti? Sėsk, 2!
- Ir pas negrą du!
- Kuolas!
- Ir pas negrą kuolas!
- Viskas! Lauk iš klasės, rytoj tėvą atsivesi! - piktinasi mokytoja.
- Ir pas tėvą tas pats! - šukteli anas išeidamas.

Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.
- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.
- Ir ji tau įkando? - susidomėjo draugai.
- Ne, nespėjo, - papurtė galvą Petriukas, - tėvas ją irklu užmušė.

Pareina Petriukas namo su mėlyne po akim. Mama sako:
- Aš gi tau aiškinau: būk protingas, prieš šokdamas muštis suskaičiuok iki 100, kad apsigalvotum, ar tikrai verta.
- Aha, aš taip ir dariau, bet Jonui mama buvo liepusi skaičiuoti iki 50.

Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
"Ašara - tai ašarų liaukos išskiriamas skystis." - parašė pirmūnė Marytė.
"Ašara - tai sielos lašas." - parašė klasės poetė Diana.
"Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams." - parašė Petriukas.