Pas vyrą atėjo draugai. Šis tik pamojo ranka, o žmona ir uošvė iš karto stalą padengė, svečiams lankstosi, cigaretes paduoda.
- Kaip tau tai pavyko? - klausia draugai.
O šis dėsto:
- Sėdžiu kartą, blynus valgau. Ant stalo užšoka katinas, pagriebia blyną. Įspėjau. Nepaklausė. Užlipo antrą kartą ir pagriebė kitą blyną. Aš jį sugriebiau už uodegos - ir per langą! O mes juk 12 aukšte gyvename...
- O kuo čia katinas dėtas?
- Kaip tai kuo? Žmoną ir uošvę jau kartą įspėjau.
Vienas draugas užeina pas kitą į namus.
- Ką ten naktimis meistrauji?
- Uošvei kėdę.
- Dar daug liko?
- Ne, tik elektros laidai.
Turguje moterėlė rėkauja:
- Bulvės iš Černobylio...
- Ko tu čia visiems šūkauji, kad iš Černobylio. Juk niekas nepirks, - bara kolegė.
- Perka, dar ir kaip perka! Uošvėms, kaimynams...
Uošvė sako žentui:
- Žinai, brangusis, sukis kaip nori, bet noriu, kad mane palaidotum Kremliaus sienoje.
Kitą dieną žentas:
- Štai, brangi uošve, sukis kaip nori, bet laidotuvės šiandien antrą nulis nulis.
Grįžta žentas namo. Duris atidaro uošvienė, visa šypsosi:
- Ženteli, mylimasai, va, atėjai iš darbo, duok tavo paltą pakabinsiu.
Vyriškis apstulbo.
- Duok savo batus, štai tavo šlepetės.
Žentas užeina į valgomąjį, o ten karšti, skanūs pietūs ant stalo, pyragas, arbata.
- Sėskis, ženteli, valgyk į sveikatą.
Vyriškis atsisėdo prie stalo, o čia ateina prie jo kojų kačiukas. Vyras iš įpročio davė katinėliui gabaliuką kotleto. Katinėlis suvalgė, staiga sudrebėjo ir pakratė kojas. Žentas supykęs:
- Ak tu, sena tarka, norėjai mane nunuodyti!!!
Trenkė uošvienei per galvą ir išmetė pro balkoną. Kai uošvienė atsitrenkė jau į betoną, staiga katinėlis pašoka ant keturių letenų ir džiaugsmingai šaukia:
- Yes yes yes!
Tėvas su sūnumi deginasi saulėje, o uošvė maudosi jūroje. Staiga ji pradeda skęsti.
- Tėveli, žiūrėk, močiutė rankomis mojuoja, - taria berniukas.
- Koks tu nemandagus, sūneli, - pareiškia pastabą atžalai tėvas. - Ir tu jai pamojuok.
Žmona klausia vyro:
- Ar kalbėjaisi, brangusis, su tuo žmogumi, kuris tavo uošvę skęstančią iš upės ištraukė?
- Taip kalbėjausi. Tas vyrukas buvo atėjęs ir atsiprašė.
Du sugerovai kalbasi:
- Uošvienę užmušiau.
- Meluoji!
- Einam parodysiu.
Išeina jiedu į kiemą, o vidury kiemo žemių kalnas, iš kurio uošvienės užpakalis kyšo. Tas klausia:
- O kodėl ne visą užkasei, o užpakalį palikai iškištą?
- Nu matai, dviratį patogu pasistatyt...
Trijų jaunuolių uošvienė sugalvojo juos išbandyti, ar jie ją myli kaip uošvienę. Įšoko uošvienė į šulinį ir šaukia:
- Padėkite, skęstu!
Vyresnysis išgirdo šauksmą ir išgelbėjo. Ryte atsikėlė, o po jo langais motociklas stovi. Apsidžiaugė jaunuolis dovana.
Uošvienė ir vėl įšoka, ir vėl rėkia:
- Skęstu, padėkite, gelbėkite!
Išgirsta jaunesnysis ir ištraukia. Ryt ryte už lango pamato motorolerį. Kaip jis apsidžiaugė gavęs tokią dovaną.
O uošvienė vėl įšoka ir vėl rėkia, klykia:
- Padėkite...
Bet pats jauniausias, pamatęs ką gavo broliai, galvoja:
- Jei vienas gavo motorolerį, o kitas motociklą, tai jau aš gausiu dviratį.
Uošvienė ir paskendo. Žiūri, ryte po langu stovi prabangi mašina. Uošvio dovana.
- Tėti, kuo skiriasi bėda nuo problemos?
- Matai, sūnau, jeigu mūsų močiutė nuvažiuotų į miestą ir ten papultų po troleibuso ratais, tai būtų bėda. Tik va problema - ji į miestą niekada nevažiuoja.