 |
- Tėti, kuo skiriasi bėda nuo problemos?
- Matai, sūnau, jeigu mūsų močiutė nuvažiuotų į miestą ir ten papultų po troleibuso ratais, tai būtų bėda. Tik va problema - ji į miestą niekada nevažiuoja.
Susitinka du draugai vieno uošvienės laidotuvėse ir sako:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
Po mėnesio susitnka draugai kito draugo uošvienės laidotuvėse, tačiau ant lavono yra mėlynė:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
- Tai iš kur mėlynė?
- Grybukų nenorėjo valgyt.
Kapinėse eina laidotuvių procesija. Paskui grabą eina ožys, už jo daugybė žmonių. Vienas praeivis susidomėjo ir priėjęs prie procesijos klausia:
- Kas numirė?
Vienas vyras juodu kostiumu atsako:
- Mano uošvienė.
- O kas jai atsitiko?
- Štai tas ožys ją mirtinai užbadė.
- Klausyk, išnuomok man tą ožį vienai dienai?
- Tu ką? Matai kokia eilė jau laukia.
Ateina pas Petrą kaimynas. Petras sako:
- Aš šiandien savo uošvienę užmušiau.
- O tai kur lavoną padėjai? - klausia kaimynas.
- Va ten už tvarto. Einam parodysiu.
Nueina už tvarto. Uošvienė guli ant pilvo, užpilta žemėm, o užpakalis paliktas plikas. Kaimynas klausia:
- Tai kam tu tą užpakalį pliką palikai?
- Tai kad labai patogu dviratį pasistatyti.
Pareina žentas namo, nusirengia iki pusės. Prieina prie uošvienės ir sako:
- Spjauk man ant nugaros.
Uošvienė nespjauna. Žentas sako:
- Nu prašau, maldauju spjauk.
Uošvienė ir klausia:
- Kam tau reikia, kad aš spjaučiau?
Žentas atsako:
- Buvau pas gydytoją, nes nugarą skaudėt pradėjo. Gydytoja liepė ant skaudamos vietos gyvačių nuodų papurkšt.
Pas psichiatrą:
- Daktare, aš nuolat sapnuoju ta patį košmarą: uošvienę, kuri už pavadėlio vedžioja krokodilą. Jūs tik įsivaizduokit: gruoblėta, žalsvai pilka oda, tamsiai rudos karpos, neapykanta degantis žvilgsnis ir baisūs, geltoni ir aštrūs dantys...
- Taip, tai iš tikro baisu...
- Palaukit, daktare, aš dar apie krokodilą nepapasakojau...
Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
- Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
- Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila.
- Tau ką, protas pasimaišė? - Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
- Ne, tiesiog toks reikalas... Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo...
Kalbasi du draugai:
- Iš kur tau mėlynė paakyje?
- Ai, sekmadienį prie pietų stalo meldėmės ir aš toj vietoj, kur "ir apsaugok mus viešpatie nuo pikto", į uošvę pažiurėjau...
Sėdi tėvas su sūnumi balkone:
- Tėveli, kodėl močiutė taip svyruoja?
- Kam močiutė, o kam uošvė... Paduok dar vieną apkabą.