Pareina kunigas namo iš bažnyčios ir po keletos minučių atvažiuoja draugas jo aplankyt. Tas užeina ir klausia kunigo:
- Ei, Petrai, kodėl toks nervuotas? Juk gražus sekmadienio rytas!
- Nu kaip nebūsi nervuotas?!
- Tai kas jau nutiko?
- Įsivaizduoji, į beveik pasibaigiančias pamaldas ateina blondinė, išsitraukia cigaretę ir pradeda rūkyt. Įsivaizduoji?! Bažnyčioj rūkyt?! Man vos alus iš rankų neiškrito!

Vieną kartą rusas sako čiukčiui:
- Pažaidžiam vieną žaidimą. Aš tau užduosiu klausimus, o tu bandysi į juos atsakyti. Jei atspėsi - tau rublis, jei ne - tada tu man duosi rublį.
- Gerai, žaidžiam.
Rusas užduoda klausimą:
- Vidus raudonas, išorė juoda ir visas blizga. Kas?
- Ruonis?
- Ne.
- Elnias?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Kaliošas.
Antras klausimas:
- Du daiktai iš vidaus raudoni, išorė juoda ir abu blizga. Kas?
- Du ruoniai?
- Ne.
- Du elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Du kaliošai.
1687 klausimas:
- 1687 daiktai. Jų vidus raudonas, išorė juoda ir visi blizga. Kas?
- 1687 ruoniai?
- Ne.
- 1687 elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- 1687 kaliošai.

Bare sėdi du bičiuliai.
Vienas jų lieja savo širdį:
- Įsivaizduoji, kaskart kai išgeriu, stengiuosi pareiti į namus kuo tyliau. Batus nusiaunu dar laiptinėje, ant pirštų galiukų nusėlinu į vonią, ten nusirengiu ir nekvėpuodamas slenku į miegamąjį. Bet manoji vis vien pabunda ir kaip pradeda rėkti...
Bičiulis draugiškai tapšnoja jam per petį:
- O tu pabandyk keisti taktiką! Žinai, kaip aš elgiuosi? Triukšmingai įgriūvu į namus, koja atsidarau miegamojo duris, virstu it maišas į lovą, žnybu žmonai į užpakalį ir staugiu tiesiai jai į ausį: "Nu ką, dabar tai pasipi*im!" Ir, įsivaizduok, ji dar nė karto nepabudo!

Gimdymo namuose vienu metu pagimdė lietuvė, estė ir negrė. Atsitiko taip, kad dėl kažkokių priežasčių medicinos sesutės sumaišė vaikus ir nebežinojo, kur kieno. Ateina visi 3 tėvai ir jiems liepiama atsirinkti kur kieno. Lietuvis iš karto pats pirmas capt negriuką! Seselės apakusios - juk akivaizdžiai vaikas ne jo! Lietuvis sako:
- Ką ką... O jei netyčia estą išsirinkčiau?!

Vyksta agentų atranka į slaptą tarnybą. Ateina pirmasis pretendentas, atsistoja prieš komisiją. Komisijos pirmininkas klausia:
- Gerbiamasis, mūsų tarnyba labai slapta, todėl agentas turi būti labai tvirtas, valingas, paklūstantis įsakymui, šaltakraujiškas žmogus.
- Suprantu.
- Tai štai, tau nežinant mes atvežėm tavo žmoną, kuri dabar yra gretimame kambaryje. Imk šautuvą ir, nuėjęs, nušauk ją.
- Na jau ne. Nereikia man to jūsų darbo.
Ateina antrasis kandidatas. Jam komisijos pirmininkas vėl viską paaiškina ir liepia nueiti ir nušauti savo žmoną.
Kandidatas sako:
- Na jau ne. Šito tai aš nedarysiu.
Ateina trečias kandidatas. Jam vėl tą patį paaiškina.
Trečiasis kandidatas pasiima šautuvą, nueina į gretimą kambarį.
Visi komisijos nariai laukia, kas bus.
Staiga pasigirsta pirmas, antras, trečias, ketvirtas šūvis. Po to dar penktas, šeštas šūvis. Po to pasigirsta moters klyksmas, prasiveria durys, išeina trečiasis kandidatas ir sako:
- Šefas, klausyk, kažkas tuščius šovinius pakišo! Tai aš ją buože pribaigiau.

Atskrido į Lietuvą 3 plėšikai. Nežino nei vieno lietuviško žodžio. Nutarė išsiskirti ir sužinoti bent kelis žodžius. Pirmasis eina, žiūri motina duoda vaikui 2 litus. Vaikas sako:
- Galėjai duoti ir daugiau.
Antrasis plėšikas eina, žiūri mama sako vaikams, kad reiks važiuoti pas senelę 2 savaitėms. Vaikai sako:
- Kodėl tiek mažai?
Trečiasis plėšikas eina ir mato, kad senelė sako anūkei, kad ves ją ir jos brolį į darželį. Mergaitė ir sako:
- Susirasim daug draugų, bus visiems labai smagu!
Na susirinko visa plėšikų kompanija ir įvykdė apiplėšimą. Tačiau juos sugavo policija. Vyksta teismas. Teisejas sako pirmajam plėšikui:
- Jūs kalėsite 2 metus.
Jis atsako:
- Galėjai duoti ir daugiau.
Antram sako:
- Jūs kalėsite 3 metus.
Tas atsako:
- Kodėl tiek mažai?
Teisėjas sako trečiajam, pagrindiniam plėšikui:
- O jūs kalėsite 5 metus.
Tas sako:
- Susirasim daug draugų, bus visems labai smagu!

Einu per mišką. Žiema, sninga, naktis, pūga... Sušalau visas... Žiūriu – mašina stovi. Prieinu, pažiūriu per langą į vidų – ten nieko nėra. Duris timptelėjau – atsidarė, tai ir įlipau į vidų. Sėdžiu... Staiga mašina pradėjo važiuoti... Man akys išsprogo... Mašina važiuoja, aš gale sėdžiu, o už vairo – nieko! Staiga iš kažkur atsirado plaukuota ranka, pavairavo ir dingo... Štai ir kaimas prasidėjo, keli namai pasirodė... Ir staiga mašina sustojo, į saloną toks kresnas vyrukas lipa ir sako:
- O ką tu čia darai???
- Na... Važiuoju...
- Nu jo bl**!!! Aš stumiu, o jis matai - važiuoja!!!

Grįžta vyras namo, žmona jam puola ant kaklo ir taip gailestingai:
- Antanėli, nueikime į restoraną!?
- Tu ką, pakvaišai?
- Antanai, na juk šiandien mūsų jubiliejus, 10 metų kaip susituokėm...
- A... Tai juk pinigų neturim...
- Antanai, na aš per 10 metų šiek tiek sutaupiau, restoranui užteks...
- Tai aš neturiu padorių rūbų...
- O aš iš kaimyno, iš Jono pasiskolinau kostiumą.
- Tai, kad ir tu neturi tokių rūbų...
- O man Ona tokia proga pasiuvo suknelę...
- Na, varom...
Prieina restoraną/naktinį klubą, pasitinka durininkas:
- Sveiki, Antanai...
- Šššš.... Šiandien aš su žmona!
Padavėjas:
- Antanai, kaip visuomet! Minutėlę, tuoj viskas bus...
- Šššš... Aš su žmona...
Striptizo šokėja:
- Na, kas pats drąsiausias, kas patrauks už paskutiniojo raištelio?
Visa salė vienu balsu:
- AN-TA-NAI, AN-TA-NAI, AN-TA-NAI!
Žmona įsiunta, skelia antausį, išbėga, pagauna taksi... Antanas iš paskos, įšoka į jau judantį taksi, o žmona pradeda:
- Tu... Aš taip tavimi tikėjau, o tu, ožy...
Taksistas:
- Na ir stervą tu šiandien nusikabinai, Antanai!

Gydytojas paliko studentą priiminėti ligonių. Grįžęs rado ataskaitą:
"Buvo atėjęs vienas, kuris viduriavo, jam daviau laisvinamųjų. Iš pradžių bėgo koridorium, paskui numojo ranka ir nuėjo. Tikriausiai padėjo. Antras buvo atėjęs su ramentais. Jam taip pat daviau laisvinamųjų, metė ramentus ir pradėjo bėgti - aiškiai padėjo! Trečias atėjo kosėdamas, jam taip pat daviau laisvinamųjų, dabar tupi kampe ir bijo nusikosėt."

Auksinės vestuvės. Svečiai ir sutuoktuvininkai sėdi už didelio šventinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: "Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gulbele mano, prašau, paduok man baltos mišrainės..."
Greta sėdintis draugas šnabžda vyrui:
- Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau tiek daug metų kartu ir tu vis dar į savo žmoną kreipiesi švelniai ir jaudinančiai.
- Supranti... Hm... Aš tik pamiršau, koks jos vardas.