Tėtis nusipirko melą nustatantį robotą, kuris pliaukšteli žmonėms per veidą, kai jie meluoja ir nusprendė jį išbandyti:
- Sūnau, kur šiandien buvai?
Sūnus sako:
- Mokykloj.
Robotas pliaukšteli sūnui. Sūnus:
- Gerai jau, pas draugą filmą žiūrėjau!
Tėtis:
- Kokį filmą?
Sūnus:
- Ledynmetį.
Robotas vėl pliaukšteli sūnui. Sūnus:
- Gerai jau, žiūrėjome porno.
Tėtis:
- Ką?! Kai aš buvau tavo metų, aš net nežinojau, kas yra porno.
Robotas pliaukšteli tėčiui. Mama juokiasi:
- Haha! Jis tikras tavo sūnus.
Robotas pliaukšteli mamai.

Naujasis lietuvis nutarė aplankyti savo gimtąsias vietas. Po 15 metų pertraukos įvažiuoja jis į savo gimtąjį kaimą. Ir tik įvažiavus jam nuleidžia padangą. Naujasis lietuvis nusikeikė, išlipo ir bando nuimti ratą. Ir mato, kad ateina jo senas vaikystės draugas... Prasigėręs... Be dantų... Prieina prie jo ir sako:
– Petrai, čia tu?
– Aš... Sveikas, Jonai!
– Ką čia darai? – klausia Jonas.
– Ai va, ratą bandau nuimti.
Jonas paima plytą ir iš visų jėgų sviedžia į langą:
– Tu ratus nuimk, o aš magnetofonu pasirūpinsiu.

Vyrų vienuolyne atsirado jaunas naujokas ir paskyrė jį prie darbo senus manuskriptus ranka perrašinėti. Padirbėjęs ten kokią savaitę, atėjo jis sykį pas vienuolyno vyresnįjį:
– Tėveli, aš pastebėjau, kad visi broliai perrašinėja manuskriptus ne iš originalų, bet iš senesnių kopijų. O jei kuris iš jų padarys klaidą, ji pasiliks raštuose amžiams!
Abatas ir sako:
– Mes originalus labai saugome, nes pats pagalvok – pergamentams po kelis tūkstančius metų. Menkiausia klaida gali padaryti nepataisomą žalą!
Ilgai juodu ginčijosi, bet galiausiai vyresnysis nusileido ir pasiuntė jaunesnį brolį į archyvą, kur buvo saugomi originalai. Tas nusileido į požemį, kur buvo saugomi dokumentai ir... dingo! Po savaitės sunerimę vienuoliai nusileidžia jo ieškoti, o tas, vargšelis, daužo galva į stalą ir šaukia:
– Ne, ne, ne!!!
– Broli, kas nutiko? – klausia jo vienuoliai.
Tas pakelia į juos beprotiškai blizgančias akis ir sušnibžda:
– „Celebrate“! Originale buvo parašyta „Celebrate“, o ne „Celibate“!

Susitinka du seniai nesimatę draugai. Vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, o to seniau nebuvo. Jis klausia:
- Kas yra? Kodėl pradėjai mikčioti?
Tas atsako:
- Supranti, mes su broliu anksti tapome našlaičiais. Sugalvojome nusipirkti ožką, taip ir padarėme. Kadangi melžti nė vienas nemokėjome, paeiliui čiulpėme pieną iš spenio. Po trejų metų, kai ožka paseno, nuvedėme ją į turgų parduoti. Tik niekas jos kažkodėl nepirko. Po kiek laiko priėjo senis ir paklausė: "Už kiek tą ožį parduodat?" Brolis nualpo, o aš mikčioti pradėjau.

Mirė žymus kardiochirurgas. Pagerbti velionio į laidotuves susirinko visi žymiausi medikai. Paskutinis atsisveikinimas, giminės rauda, uždengia karstą. Ant sienos padaryta didžiulė stilizuota širdis. Staiga ji prasiveria ir karstas lėtai įšliaužia į ertmę. Gražu, simboliška, visi nubraukia ašaras. Staiga pasigirsta juokas, visi atsisuka į kaltininką. Arčiau esantys klausia:
- Kas jums, kolega?
- Nieko, nieko, aš tik savo laidotuves įsivaizdavau.
- Ir kas čia juokingo?
- Na, kolegos, aš juk ginekologas.

Kaime Jonui kažkas kasnakt obuolius vogė. Atsikelia žmogus ir kasdien vis kažkuri obelis apskinta. Na, galvoja Jonas, reikia naktį nueit, pažiūrėt, kas ten vagia. Atėjo naktis, Jonas tik įlenda į krūmą ir žiūri - kažkoks vyras lipa į medį. Na ką, Jonas tik capt už kiaušų tam vyrui ir klausia:
- Kas tu toks?
Jokio atsakymo. Tada Jonas apsuka vieną ratą aplink save laikydamas už kiaušų ir vėl klausia:
- Kas tu toks?
Jokio atsakymo. Tada vėl Jonas apsuka vieną ratą aplink save ir klausia:
- Kas tu toks?
- Čia aš... Kurčnebylys Petras...

Kunigas pasikviečia zakrastijoną prie klausyklos, kad tas išpažintį atliktų.
Kunigas klausia:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Ką sakot? Nieko negirdžiu.
Kunigas:
- Kas iš rūsio vagia mano vyną?
Zakrastijonas:
- Kunigėli, gal pasikeičiam vietom? Kažkaip nieko nesigirdi.
Pasikeičia vietomis. Zakrastijonas klausia:
- Kas miega su mano žmona???
Kunigas:
- Bet tikrai, kaip čia nieko nesigirdi.

Vienas medžiotojas draugams pasigyrė, kad užrištomis akimis pačiupinėjęs kailį, gali pasakyti, koks tai žvėris, kiek kailis vertas, ir kokiu būdu buvo sumedžiotas. Draugai nutarė patikrinti, užrišo akis, atnešė kailį. Medžiotojas pačiupnėjo:
- Meška... 500 lt... Šratais.
Atspėjo. Atnešė jam kitą kailį.
- Lapė... 200 lt... Kilpa...
Vėl atspėjo, draugai sužavėti, privaišino medžiotoją iki žemės graibymo...
Ryte pabunda jis namuose, savo lovoje, žiūri - ogi žmona visa išbalusi, apsiverkusi, užtinusiom akim. Jis ir klausia:
- O ko tu čia dabar bliauni?
- O kaip aš galiu nebliauti, jei tu mane visą naktį čiupinėjai burbėdamas: "Žiurkė... 3 litai... Kirviu..."

Ateina alkoholikas pas daktarą ir prašo, kad išgydytų jį:
- Daktarėli, būkit geras, išgydykit mane nuo alkoholizmo.
Daktaras klausia:
- Kiek metų geriat?
- Nu, jau gal 25...
- Oi sunku, sunku bus taip iškart išgydyt. Jums kasdien reiks išgert po 100 gramų ir po mėnesio vėl pas mane ateisit. Tada pažiūrėsim pagal situaciją, kaip jausitės.
Po mėnesio žmogelis vėl pas tą patį daktarą ateina nusitašęs iki ausų, vos paeina, vos neplyšęs. Daktaras pasižiūri į jį ir sako:
- Juk sakiau į dieną tik po 100 gramų, ne daugiau!
- O ką, tu galvoji, kad aš tik pas tave vieną gydausi?

Teismas. Teisėjas klausia įtariamojo:
- Prašau viską išdėstykite, kaip kas buvo vakar.
- Na, aš išėjau į mišką medžiot. Girdžiu, virš manęs medyje kažkas sako: "Ku ku, ku ku...", maniau gegutė, ir nušoviau.
- Gerai, o dabar, prašau, jūs, nukentėjusysis, papasakokite savo versiją.
- Aaaaaaš ė-ė-ė-ėjau į mmmmišką p-p-p-pasivaikščiot. Staig-g-g-ga pamač-č-čiau medžiotojjjją su š-š-š-šautuvu. Išsigandd-d-d-au, įlipau į med-d-dį ir sakau "Ku-ku-ku-kurva, nešauk!"