Ateina mergina pas ginekologą. Ginekologas apžiūri, akys išsprogsta, nes mergina neįtikėtino grožio. Ginekologas pasako jai nusirengti ir atsigulti ant apžiurėjimo stalo.
Ji atlieka viską, kas buvo pasakyta.
Ginekologas liečia jos odą ir klausia jos:
- Ar žinai dėl ko taip darau?
Mergina sako:
- Ne.
Ginekologas:
- Kad galėčiau patikrinti ar sveika jūsų oda.
Tada priartėja prie krūtinės ir vėl klausia.
Ji atsako:
- Ne.
Ginekologas:
- Dėl to, kad paieškočiau ar nėra kokių guzelių.
Tada jis pradeda ją pamylėti ir vėl klausia...
Ji:
- Dabar jau žinau ką jūs darot.
Ginekologas:
- Iš tikrųjų???
Mergina:
- Taip, jūs ieškote AIDS dėl kurio atėjau pasitarti.

Rojus. Adomas su Ieva nuobodžiauja sode. Pas juos nusileidžia Dievas ir sako:
- Vaikai mano, turiu jums dvi dovanas, tik reikia pasirinkti kuriam atiteks kuri... Pirma dovana – sisioti atsistojus.
Adomas iš karto pašoka, pradeda garsiai šaukti ir galvą į medžius daužyti, kad jam labai reikalinga šita dovana, apie ją jis visą gyvenimą svajojo ir t.t. Ieva jam nusileidžia ir dovana atitenka Adomui. Jis visas laimingas pradeda šaukti, šokinėti, lakstyti po sodą čiurkšdamas ant visko kas papuola pakeliui. Ant medžių, ant gėlių, ant kiekvieno vabaliuko ar tiesiog ant takelio! Ieva ir Dievas stovėjo vienas šalia kito ir žiūrėjo į šitą beprotybę... Ir tada Ieva paklausė:
- Dieve, o kokia gi antroji dovana?
Dievas atsakė:
- Smegenys, Ieva... Smegenys! Bet smegenis, Ieva, teks taip pat Adomui atiduoti, nes kitaip jis čia viską apmyš.

Išeina iš restorano Palangoje linksmai nusiteikęs vyrukas, įsėda į savo „Mersą“ ir be galo nustebęs skambina policijai:
– Klausykite, kol gėriau mano mašiną kažkas apšvarino: pavogė vairą, pedalus, netgi prietaisų skydelį. Atvykite.
– Gerai, laukite,– pasigirsta ragelyje.
Po minutės vyrukas vėl skambina:
– Nebereikia, galite dėl vagystės nevažiuoti. Viskas savo vietose: ir vairas, ir pedalai, ir skydelis.
– Kas čia per stebuklai?
– Aš tiktai persėdau nuo galinės ant priekinės sėdynės.
– Aa... tada laimingo kelio.

Užėjo blondinė į ūkinių prekių parduotuvę, mato – lentynoje termosas padėtas. Klausia pardavėjo:
- Kas čia per daiktas?
Pardavėjas aiškina:
- O tai yra termosas, labai geras daiktas. Jis karštus produktus išlaiko karštais, o šaltus - šaltais. Žmonės į jį deda produktus ir nešasi į darbą, jei nenori eiti kitur užkandžiauti.
Patiko blondinei toks geras daiktas, nusipirko. Kitą dieną nusineša į darbą, o kolegės, irgi blondinės, klausia:
- Ką čia atsinešei?
- Tai termosas - labai geras daiktas. Jame karšti daiktai neatšąla, o šalti nesušyla.
- O kas viduje?
- Du puodeliai kavos ir ledų porcija!

Rusų bare lietuvis sako barmenui:
- Matai tą bokalą kampe? Lažinamės iš šimto rublių, kad aš iš čia jį pilną primyšiu.
Barmenas:
- Lažinamės, kad ne.
Ir pradeda lietuvis myšt, bet myža visur, ant barmeno, staliukų, kitų lankytojų, gėrimų, bet tik ne į bokalą. Barmenas šypsosi ir sako:
- Nu, duok šimtą rublių.
Lietuvis nueina prie biliardo stalo, grįžta laimingas su šimtu rublių rankoje ir juos paduoda barmenui. Barmenas susimąstęs sako:
- Ko tu toks laimingas? Gi šimtą rublių pralošei.
- Matai tuos du rusus prie biliardo stalo? Tai aš su jais iš štukės rublių susilažinau, kad apmyšiu tave, tavo lankytojus, visus stalus, o tu net nepyksi, o juoksies...

Į psichiatrinę ligoninę ateina dirbti jaunas gydytojas ir iškart patenka į komisiją, kuri nustato ar pasveiko ligoniai. Slaugytoja pakviečia ligonį prie vonios pilnos vandens, ant kurios krašto stovi du puodeliai – vienas mažas, kitas didelis. Skyriaus vedėjas liepia ligoniui išpilti iš vonios vandenį. Šis ima mažą puodelį.
– Į palatą,– sako daktaras.
Lygiai tas pats kartojasi ir su kitais ligoniais. Jaunasis daktarėlis norėdamas pasirodyti ir sako:
– Tai iš ligoninės išleidžiate tik tada, kai paima didelį puodelį?
Skyriaus vedėjas:
– Ne, tik tada, kai iš vonios ištraukia kamštį.

Pakliuvo naujasis rusas į autoavariją ir jam labai sužalojo veidą. Tiesiog siaubingai sudarkė, nuplėšė visas lūpas ir t.t. Guli jis operacinėje. Prieina gydytojas. Naujasis rusas sako gydytojui:
- Moku kiek reikia tik prisiūkite lūpas, daktare.
Gydytojas sako:
- Šiuo metu jokių neturime, tik lytines.
- Gerai bus kokios yra, kad tik būtų.
Na, prisiuvo jam tas lūpas, sugydė, paleido. Po mėnesio ateina tas pats naujasis rusas ir sako:
- Daktare, nuimkit lūpas, moku dvigubai. Negaliu daugiau taip gyventi. Ryte pasižiūriu į veidrodį - stojasi, pasižiūriu žemyn - seilės varva...

Susituokė vyras ir moteris. Po vestuvių jis jai ir sako:
- Kadangi dabar TU mano žmona, turi gerbti mano įpročius. Aš jų turiu tris: kiekvieną trečiadienį aš su draugais žaidžiu futbolą. Lietus, sniegas, kas beatsitiktų FUT-BO-LAS. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Kiekvieną penktadienį aš su draugais žaidžiu PO-KE-RĮ! Supratai???
- Supratau, - atsako žmona.
- Ir pagaliau paskutinis įprotis. Kiekvieną sekmadienį aš važiuoju žvejot. Žiema, šaltis, gimimo dienos - man tas pats - aš važiuoju ŽVE-JO-TI. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Na, ir ką pasakysi?
- Kad aš viską supratau, - atsako ji.
- Prieštaravimų bus?
- Ne, - vėl atsako ji.
- O tai galbūt pas tave irgi yra kažkokie įpročiai?
- Taip, bet tik vienas. Kiekvieną vakarą, 9 val. vakaro, aš myliuosi.
Yra vyras namuose, nėra vyro namuose - man tas pats - AŠ MY-LIUO-SI! Supratai?

Londone į tą patį barą vis mėgdavo užeiti vienas lietuvis ir du lenkai po darbo alaus pasiurbti. Taip ir murksodavo trijulė vos ne kiekviena vakarą su alaus kaušu. Po kurio laiko lietuvis išvyko gimtinėn. Lenkai, likę vieni, atėjo į tą patį barą liūdesio dėl draugo išvykimo aplaistyti. Staiga vienas jų sako kitam:
- Klausyk, o ar tu žinojai, kad pas tą lietuvį šiknoje dvi skylės?
- Ne! Kaip taip, negali būti!? - pradėjo stebėtis antrasis.
- Taip taip, tikrai! Žinok, kiekvieną kartą, kai mes visi trys ateidavom į šitą barą, barmenas mus vis pasveikindavo tardamas "And here it comes - the brave Lithuanian with two assholes!"

Rabinas su kunigu užeina į restoraną pavalgyti. Jie užsisako žuvies. Padavėjas atneša lėkštėje dvi žuvis - didelę ir mažą. Kurį laiką abu dvasininkai dvejodami žiūri į lėkštę. Rabinas ryžtasi pradėti pirmas ir įsideda didesnę žuvį. Kunigas gailiai žiūri į didelę žuvį rabino lėkštėje ir sako:
- Aš tai būčiau pasiėmęs mažesnę žuvį...
- Tai imk, ko lauki? - ramiai atsako rabinas.