 |
Turtingas verslininkas klausia bičiulio:
- Įsimylėjau, tačiau ji už mane trigubai jaunesnė. Kaip manai, ar mano šansai padidėtų, jei jai pasakyčiau, kad man ne šešiasdešimt, bet penkiasdešimt?
- Mano galva, jie padidėtų, jei pasakytum, kad tau jau aštuoniasdešimt septyneri.
- Brangioji, gali priminti man emailo slaptažodį?
- Mielasis, kaip tu neatsimeni... Jis gi yra mūsų vestuvių piršlio žmonos sesers vaiko šuniuko vardas, kuris paskutinį kartą lojo ant tavęs, kai grįžai girtas iš baro, kai gėrei su trimis klasiokais ir dar dviem draugėm...
Pasodina dėstytoją į kalėjimą. Sėdi kameroje kartu su narkomanu ir žiūri vienas į kitą.
- Žinai, - sako dėstytojas, - davai pažaidžiam tokį žaidimą?
- Kokį? - klausia narkomanas.
- Aš tau dėstysiu paskaitą, o tu vaidink publiką.
- Nu gerai, žaidžiam! - atsako narkomanas.
Dėstytojas atsistoja ant kedės ir pradeda... Dėsto, dėsto, narkomanas paploja, pašvilpia. Dėstytojui tai patinka, jis dar labiau užsidega noru pasakoti, o narkomanas vėl paploja, pašvilpia. Bet po kurio laiko narkomanui atsibosta. Jis atsistoja, prieina prie dėstytojo ir spiria į kėdę ant kurios stovėjo dėstytojas. Pasilenkia narkomanas prie dėstytojo ir klausia:
- Dėstytojau, jums viskas gerai?
- Gerai, gerai, bet gal matei kas man iš publikos spyrė?
Ateina moteris į policiją ir skundžiasi, kad ją išprievartavo. Policininkas klausia, kaip ji galėtų atpažintį kaltininką. Moteris sako:
- Na, buvo tamsu ir veido nemačiau, bet iš pasididžiavimo dydžio tikrai galėčiau atpažinti.
Policininkas sukvietė visus kaimo vyrus ir liepė sudėti savo pasididžiavimus ant stalo. Moteris eina pro visus, žiūri ir sako:
- Ne tas, ne šitas... Šitas išvis ne iš mūsų kaimo...
Pardavėja klausia mergaitės:
- Tau tikrai mama liepė nupirkti 4 kilogramus saldainių ir 200 gramų bulvių?
Priėmimas Baltuosiuose rūmuose. Dalyvauja ir 3 nusipelnę Vietnamo karo veteranai. Pokylio metu prezidentas pasikviečia juos į savo kabinetą ir sako:
- Vyrai, kare jūs aukojotės Amerikos labui, todėl dabar kiekvienas galit prašyti, ko norit.
Pirmas veteranas:
- Norėčiau namo Floridoje su baseinu ir teniso kortais.
Prezidentas:
- Pasirašau.
Antrasis:
- Noriu didelės rančos Kanadoje. Auginsiu gyvulius ir mėgausiuos gyvenimu.
Prezidentas:
- Su Kanada susitarsime.
Trečias:
- O aš už kiekvieną centimetrą nuo savo pimpalo galo iki kapšelio noriu po 100 dolerių.
Prezidentas:
- Tokį norą išpildyti nebus problemos.
Veteranai atsisveikina su Prezidentu, tačiau jis, smalsumo pagautas, prašo trečiojo trumpam pasilikti. Prezidentas:
- Na, nusimaukit trumpam kelnes.
Prezidentas žiūri taip ir taip, tada klausia:
- Tai kur tamstos pimpalas?
Veteranas:
- Vietname liko.
- Panele, ką jūs rinktumėtės: mažiau, bet dažniau arba daugiau, bet rečiau?
- Aš rinkčiausi storiau ir giliau!
- Hm... Aš turėjau omeny mitybą...
- O aš piniginę!
Sudužus laivui, į negyvenamą salą jūra išmetė vyrą, kiaulę ir šunį. Dienų dienas jie praleido saloje. Kiekvieną vakarą jie visi kartu eidavo žiūrėti saulėlydžio. Kartą taip bežiūrint dangus nusidažė gražia oranžine spalva. Vaizdas buvo toks romantiškas, kad vyrą užplūdo jausmai ir jam kiaulė pasidarė patraukli. Taigi jis ištiesė savo ranką, apkabino ją ir bandė pasibučiuoti. Šuniui tai nepatiko ir jis pradėjo grėsmingai urgzti kol vyras patraukė savo ranką nuo kiaulės. Jie ir toliau stebėjo saulėlydžius, tik nuo to laiko vyras sėdėjo nuošaliau nuo kiaulės.
Vieną dieną, į salą bangos išmetė moterį. Vyras ją rūpestingai gydė, kol ji pasveiko. Ir galiausiai jai pasiūlė prisijungti kartu stebėti besileidžiančią saulę. Tą vakarą dangus vėl nusidažė romantiška oranžine spalva ir vyrą vėl užplūdo tie malonūs jausmai. Jis pasilenkė prie moters ausies ir tyliai jai sušnabždėjo:
- Gal gali pavedžioti šunį?
