Programuotojas sėdi vėlai vakare prie kompiuterio ir staiga pajaučia kažkokį lengvą prisilietimą iš nugaros. Atsisuka – stovi jo žmona, gundančiai nuoga, ir meiliai šypsosi. Programuotojas:
– Atleisk, brangioji, bet kompas užimtas...

Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ir sako:
- Visiems, kurie papuola į pragarą, duodu paskutinį šansą patekti į dangų.
Ir išsitraukia velnias didelį botagą, kurio dar niekas žemėje nėra matęs.
- Kas atlaikys tris smūgius nesurikęs, tą paleisiu į rojų. Galite prisidengti kuo tik norite.
Pirmas amerikonas. Velnias ir klausia:
- Kuom prisidengsi?
Na amerikietis pasiėmė didžiulį granito gabalą ir laukia smūgių.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Akmuo į šipulius. Antras smūgis... Amerikonas klykia nesavu balsu.
- Sekantis.
Ateina indas. Velnias ir to klausia, kuo prisidengs. Indas atsako:
- Niekuo! Aš visą gyvenimą joga užsiminėjau ir medituojant kūnas nejaučia skausmo.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Tylu ramu. Antras smūgis... Tylu ramu. Trečias smūgis... Tylu ramu.
Velnias sako:
- Na, ką gi, gali varyt į rojų.
O indas atsako:
- Ne, noriu pasilikti ir pasižiūrėti. Visuose anekdotuose rusai laimi. Noriu pažiūreti, kaip jam šįkart pasiseks.
- Na gerai, pasilik jei taip nori. Na ir kuo prisidengsi? - klausia velnias ruso.
- Kuo kuo, žinoma indu...

- Turiu labai didelę bėdą: mano žmona sužinojo, jog aš jai neištikimas.
- Nieko tokio. Manau, kad ji - stipri moteris...
- Supranti, mane kaip tik tai labiausiai ir neramina!

Įbėga kiškis į barą ir iš visos gerklės pradeda šaukti:
- Kas norit muštis?!
Atsistoja lapė ir sako:
- Aš tave kaip vaiką primušiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės vėl kiškis įlekia į barą:
- Ar dar yra norinčių gaut į galvą?!
Atsistoja vilkas:
- Aš tave tai tikrai sulupsiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės vėl įlekia kiškis:
- Yra čia kietų ar ne?!
Atsistoja meška ir sako:
- Aš tave vienu pirštu užmušiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės grįžta kiškis:
- Ar dar yra norinčių muštis?!
Atsistoja du šernai ir sako:
- Nu mūsų tai nenugalėsi...
Ir pasigirsta ežiuko balsas nuo stogo:
- Kiški, nebekviesk muštis! Plytos baigėsi...

Išmoko ežiukas kvėpuoti pro užpakalį. Atsisėdo ant kelmo ir užduso.

- Jūs vieniša?
- Taip, prieš šešerius metus mane paliko vyras.
- O iš kur šie mažyčiai vaikeliai?
- Vyras retsykiais užsuka manęs atsiprašyti.