Gerokai pasivaišinę du kaimynai grįžta namo. Šviečia mėnulis ir skersai kelio nutįsę telefono stulpų šešėliai. Atsargiai juos peržengdami abu kalbasi:
- Matyt, buvo smarki audra, kad visus stulpus išvartė.
- Aha. O mes net negirdėjom, kai griaudėjo. Vadinasi, - paūžėm, kaip reikiant...