Advokatą sustabdo policininkas. Advokatas iš karto mano, kad jis protingesnis ir geriau išsilavinęs už policininką. Galvoja, bent jau pasišaipys. Policininkas sako:
- Prašom parodyti teises.
- Kam?- klausia advokatas.
- Jūs nesustojote prie stop ženklo, – atsako pareigūnas.
- Bet aš prilėtinau.
- Bet vistiek pilnai nesustojot, teises prašom.
- O koks skirtumas?
- Tas, kad įstatymas reikalauja, kad pilnai sustotumėt. Teises prašom.
- Jeigu sugebėsit man parodyti skirtumą tarp sulėtėjimo ir sustojimo, aš duosiu teises, jeigu ne - neduosiu.
- Gerai, prašom išlipti.
Advokatas išlipa ir policininkas įsitempęs pradeda daužyti advokatą su bananu ir sako:
- Man sustoti ar lėčiau mušt?

- Mieloji mano, vienintele, švelnioji, saldžioji, geroji, karštoji, lieknoji, geidžiamoji, mylimoji, artimoji, nepakartojamoji, nepralenktoji! Vaikeli, šakele, kregždute, žuvyte, žvirbliuk, katyte, letenėle, paukščiuk mano, balandėle, gulbyte, poniute! Aušrele, žvaigždute, avele, saulute, gėlele, varpeli, upeli, rasele, pūkeli, nuostabioji, idealioji, groži mano! Lėlyte, mažute, brangenybe, svajone mano, likime mano, džiaugsmeli, viltie, cariene, dievybe! Dvasios deimante, akių šviesa, širdies perle! Na būk tu žmogus, duok pinigų alui!

Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato:
- Sveiki, aš Sklinsas...
Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako:
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus:
- Sveiki, aš Sklinsas...
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų:
- Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais.
- Jonai, Sklinsui daugiau nepilk...

Milicijoje Kovos su grobstymais ir spekuliacija skyriuje suskambėjo telefonas:
- Komjaunimo gatvės 38 namo kieme sukrauti rąstai. Rąstuose paslėpti auksiniai cariniai rubliai ir deimantai...
- Supratau. Kas pranešė?
- Pyp... pyp... pyp...
Kitą dieną vienam šio namo gyventojui kažkas paskambino:
- Chaimai, kaip reikalai?
- Puiku.
- Buvo?
- Taip, ačiū tau, visas malkas man veltui sukapojo.

Skambina zuikis ežiui. Ežys atsiliepia:
- Nu?
- Į snukį arbatinuku! - sušunka zuikis ir baigia pokalbį.
Taip visus metus skambinėjo ir apgaudinėjo zuikis ežį. Ežiui įkyrėjo, jog zuikis jį apgaudinėja, todėl nuėjo pas pelėdą patarimo.
- Kitą kartą kai jis tau skambins, atsiliepk ir sakyk "Alio!" - sako pelėda.
Taip ir padarė. Skambina zuikis ežiukui, šis atsiliepia ir sako:
- Alio!
- Ežys?
- Nu?
- Į snukį arbatinuku!

Sūnus klausia tėvo:
- Tėti, kas yra prezidentas? Vyriausybė? Saugumas? Tauta?
Tėvas sako:
- Na, pavyzdžiui pas mus šeimoje: Aš - Prezidentas (visiems nurodinėju ir t.t.), Mama - Vyriausybė (visur eina, viską tvarko, rūpinasi), Bobutė - Saugumas (viską mato, viską žino, viską girdi). Na, o Tu - Tauta (mes tave vieną dieną lupam, kitą dieną guodžiam).
Sekančią dieną sūnus skambina tėvui į darbą:
- Tėte, tėte, atėjo naujas prezidentas, dulkina vyriausybę! Saugumas miega! O Tauta... mato, bet nieko padaryti negali!

Gimdymo namai. Kiemas. Įrieda prašmatnus džipas. Išlipa vairuotojas, atidaro dureles – išlipa auksu apsikarstęs rytų tautybės pilietis. Žieduotose rankose - puokštė gėlių ir šampanas. Pilietis plėšia iš visų plaučių:
- Zajabala!
Tylu, kur ne kur iš gimdymo namų langų kyštelna sumišusios gimdyvės.
- Zajabala!
Vairuotojas susinepatoginęs tyliai:
- Pone Ivanovičiau, ne "zajabala", o Izabela...

Įprastas studentų bendrabutis. Viename kambaryje studentai geria alų, kitame - mylisi. Staiga tie, kurie geria, išgirsta garsų juoką iš kito kambario ir nutaria patikrinti, kas ten įvyko. Nueina, atidaro duris, žiūri, pusnuogė mergina raitosi iš juoko. Atėjusieji klausia, kas atsitiko. Mergina:
- Na, mes mylimės ir aš jo klausiu, ar jau viskas, ar jau baigė? O jis man atsakė: "Ne, aš dar ketvirtame kurse."

Numirė studentas. Nukeliauja į pragarą, o ten velnias ir klausia:
- Į kokį pragarą nori - paprastą ar studentišką?
Studentas pagalvojęs gal kas geriau bus sako:
- Gal į paprastą pragarą...
Taip ir padarė. Nukeliauja studentas į paprastą pragarą, o ten alus, merginos, puotos ir kitos linksmybės. Viskas būtų gerai, bet kiekvieną vakarą ateina velnias ir sukala vinį į užpakalį. Na pragyveno jis ten keletą mėnesių, atsibodo jam tas velnias su savo vinimis. Sako velniui:
- Klausyk, perkelk mane į studentišką pragarą - gal ten geriau bus.
- Gerai, - sako velnias.
Persikelia studentas į studentišką pragarą, o ten viskas tas pats – alus, merginos, ir kas svarbiausia jokio velnio kiekvieną vakarą. Na gyvena taip studentas pora mėnesių, tris, keturis. Po keturių mėnesių ateina velnias kibiru vinių nešinas:
- Tai ką, studente, sesija atėjo, lenkis.

Petriukas mokykloje mokytojai nesugebėjo per pamoką atsakyti nei į vieną klausimą. Mokytoja ruošiasi jam rašyti dvejetą. Petriukas siūlo:
- Mokytoja, jei įspėsit mįslę, rašykit dvejetą. Jei ne...
- Gerai, - sako mokytoja.
- Stovi trys moterys ir valgo ledus: viena kanda, kita laižo, trečia čiulpia. Kuri iš jų ženota?
- Lauk iš klasės ir be tėvų nesirodyk, - sušuko mokytoja.
- O ženota ta, kuri su žiedu, - sako Petriukas.