Vyksta filosofijos egzaminas senesniais laikais. Profesorius klausia:
- Tai, kad jūs, gerbiamasis, nieko nežinote! Jūs ką nors Markso skaitėte?
- Ne.
- Hmm, o Engelso?
- Ne.
- O bent žinote, kas jie tokie?
- Ne.
- O apie tokį Leniną girdėjote?
- Ne.
- O jūs, gerbiamasis, iš kur būsite?
- Iš Uriupinsko.
Profesorius pasisuka į langą ir susimastęs taria:
- O gal tikrai... Mesti viską ir išvažiuoti į Uriupinską?

Ateina vaikinas į bažnyčią atgailos. Atsiklaupia prie būdelės ir sako kunigui:
- Nusidėjau, tėve.
- Pasakok.
- Kartą nuėjau pas draugą. Tačiau buvo tik jo mergina. Lauke pylė kaip iš kibiro, o aš neturėjau skėčio, tai pasilikau. Na ir ką - patvarkiau aš ją...
Kunigas liepia pasakoti toliau.
- Kartą buvau pas uošvę. Lauke smarkiai lijo, aš ir vėl neturėjau skėčio... Na ir patvarkiau aš uošvę...
Kunigas klauso toliau.
- Kai kitą kartą nuėjau pas draugą, jis buvo vienas. Lauke lijo, skėčio neturėjau, nu ir ką - patvarkiau ir draugą...
Kunigas sako:
- Klausyk, gal tu jau eik namo, nes dangus niaukiasi, o tu, kaip matau, skėčio neturi.

Vieną kartą ūkininkas vedasi karvę keliu ir stabdo mašinas. Prie jo privažiuoja Mersas, atsidaro langas. Vairuotojas sako:
- Tave pavešiu, o kaip karvė?
Ūkininkas patikina:
- Bėgs iš paskos.
Mašina važiuoja 100 km/val. greičiu, bet karvė neatsilieka, lekia 90 km/val. Po kiek laiko vairuotojas klausia:
- Kodėl tavo karvė taip keistai mirksi?
Ūkininkas atsako:
- Turbūt lenks.

Kartą traukinyje, viename kupė važiuoja lietuvis, žydas ir gruzinas. Važiuoja važiuoja ir gruzinas išsitraukia iš tašės duonos, dešros, vyno, degtinės ir daugybę kitų skanėstų, tačiau vienas valgyt nenori, tai siūlo žydui:
- Na, žyde, prisijunk, pavalgyk, atsigerk.
Žydas galvoja: pavalgysiu, atsigersiu, tada paprašys užmokėt, o pinigų neturiu, tai ims ir išprievartaus.
- Ačiū už tavo gerumą, gruzine, bet aš nenoriu valgyt.
Tada gruzinas siūlo lietuviui:
- Na, lietuvi, prisijunk, pavalgyk, atsigerk.
Lietuvis galvoja: pavalgysiu, atsigersiu, tada paprašys užmokėt, o pinigų neturiu, tai ims ir išprievartaus. Bet atsigersiu, jausiuosi stiprus, tad kaip nors apsiginsiu.
- Prisijungsiu aš, gruzine.
Kai jau lietuvis baigė valgyti, gruzinas klausia:
- Na, lietuvi, pavalgei?
- Pavalgiau!
- Atsigėrei?
- Atsigėriau!
- Jautiesi stiprus?
- Stiprus kaip niekad!
- Tai laikyk žydą - prievartausim...

Karas Afganistane. Vyksta susišaudymas tarp SSSR armijos ir arabų sukilėlių. Pasigirsta balsas iš rusų apkasų:
- Ali!
- Aš! - iš savo apkasų išlenda arabas.
Šūvis. Tiesiai Ali į kaktą...
Vėl tas pats rusiškas balsas:
- Achmedas!
- Aš! - išlenda kitas arabas.
Vėl šūvis ir dar vienas arabas patiestas...
Sukilėliai, perkandę rusų taktiką, bando daryti tą patį:
- Ivanai!
Mirtina tyla...
- Ivanai!
Tyla... Po kurio laiko:
- Kas šaukė Ivaną?
- Aš!

Numiršta bičiukas ir patenka į pragarą. Vaikšto nusiminęs, sutinka Šėtoną. Šėtonas jam ir sako:
- Nebūk toks nusiminęs, čia pas mus nėra taip blogai. Ar mėgsti rūkyt?
- Taip, labai.
- Tai va, pas mus pirmadieniais rūkymo diena. Rūkom geriausius cigarus su geriausiu tabaku, rūkom tol, kol vos bepakvėpuojam, dėl vėžio nesijaudink vis tiek jau miręs.
- Oba geras!
Šėtonas vėl klausia:
- Gerti mėgsti?
- Tai kurgi ne!
- Antradieniais pas mus gėrimo diena. Geriam, kol apsivemiam ir po to toliau geriam. Dėl nieko nesijaudink, vis tiek jau miręs.
Bičiukas pagalvojo, kad visai čia neblogai. O šėtonas jo ir vėl klausia:
- Azartinius žaidimus mėgsti?
- Nu, palošiu kartais.
- Trečiadieniais lošiam visokius pokerius ir t.t. Dėl skolų nesijaudink, vis tiek tu ir taip miręs.
- Nu, čia tai jėgelė.
- Narkotikus mėgsti?
- Nu, teko bandyt.
- Ketvirtadieniais narkotikų dienos. Gali leistis ką nori, traukt ką nori, rūkyt ir net nesijaudint dėl pasekmių, nes tu vis tiek miręs.
Bičas galvoja, kad čia net labai patiks tam pragare.
- Nu. čia tai jėga!!!
- Nu, ir paskutinis klausimas. Tu gėjus?
- Ne.
- Oi, tai tau penktadieniai nepatiks...

Verslininkas gauna sąskaitą apmokėjimui ir niekaip nesupranta, už ką sąskaita, kokie čia skaičiai, iš kur jie, ir, apskritai, kas čia per suma, ir kaip ji gavosi. Pasikviečia savo sekretorę ir sako:
- Klausyk, Daivute, įsivaizduok, jeigu aš tau duosiu 10 000 litų ir atskaičiuosiu PVM, kaip tu manai, kiek tokiu atveju nusimeta?
Sekretorė parausta ir sako:
- Viskas, išskyrus auskarus...

Autobusų stotelėje stovi Petras su žmona ir aštuoniais vaikais, ir aklas senukas su lazdele, kuris taip pat laukia autobuso. Atvažiavo autobusas. Petro žmona iš kart pripuolė prie jo: vieną vaiką įkėlė, antrą, trečią, ketvirtą, penktą, šeštą, septintą, aštuntą, pati įšoko... Autobuso durys užsidarė! Ir nuvažiavo autobusas... Petras ir aklasis seneliukas pasiliko. Ką darysi - autobusas paskutinis, daugiau nebebus, teks eiti pėsčiom. Eina abu keliu, o seneliukas vis lazdele - paukšt paukšt... paukšt paukšt... kelio ieško, tikrina kur eit. Ir taip visą laiką: paukšt paukšt... paukšt paukšt... Petras galų gale neiškentė, atsisuko ir sako:
- Klausyk, diedai, tu jau man atsibodai. Eini sau ir vis paukšt paukšt... paukšt paukšt... Ir taip nervai ima, o dar čia tu. Nors kokią gumelę būtum užsidėjęs ant tos savo lazdos, kad nepaukšėtų šitaip!
Seneliukas sako:
- Tai tau reikėjo anksčiau ant galo... gumelę užsidėt! Tai būtume seniai su autobusu nuvažiavę...

Tėtis nusipirko melą nustatantį robotą, kuris pliaukšteli žmonėms per veidą, kai jie meluoja ir nusprendė jį išbandyti:
- Sūnau, kur šiandien buvai?
Sūnus sako:
- Mokykloj.
Robotas pliaukšteli sūnui. Sūnus:
- Gerai jau, pas draugą filmą žiūrėjau!
Tėtis:
- Kokį filmą?
Sūnus:
- Ledynmetį.
Robotas vėl pliaukšteli sūnui. Sūnus:
- Gerai jau, žiūrėjome porno.
Tėtis:
- Ką?! Kai aš buvau tavo metų, aš net nežinojau, kas yra porno.
Robotas pliaukšteli tėčiui. Mama juokiasi:
- Haha! Jis tikras tavo sūnus.
Robotas pliaukšteli mamai.

Naujasis lietuvis nutarė aplankyti savo gimtąsias vietas. Po 15 metų pertraukos įvažiuoja jis į savo gimtąjį kaimą. Ir tik įvažiavus jam nuleidžia padangą. Naujasis lietuvis nusikeikė, išlipo ir bando nuimti ratą. Ir mato, kad ateina jo senas vaikystės draugas... Prasigėręs... Be dantų... Prieina prie jo ir sako:
– Petrai, čia tu?
– Aš... Sveikas, Jonai!
– Ką čia darai? – klausia Jonas.
– Ai va, ratą bandau nuimti.
Jonas paima plytą ir iš visų jėgų sviedžia į langą:
– Tu ratus nuimk, o aš magnetofonu pasirūpinsiu.