Dievas su angelais apžiūrinėja studentų bendrabutį per sesiją. Žvilgt pro vieną langą - sėdi tokie, knygom apsikasę, konspektus skaito. Angelai sako:
- Šitie tai tikrai išlaikys egzaminą.
Dievas prieštarauja:
- Ne, neišlaikys.
Pažiūri pro kitą langą - situacija ta pati. Studentai net pajuodę nuo mokymosi.
- Na, šite tai jau turėtų išlaikyti, - sako angelai.
- Ne, ir jie neišlaikys, - sako Dievas.
Angelai stebisi. Pasižiūri pro trečią langą - ogi ten chebra geria, ulioja, su mergom duodasi.
- Šitie tai jau neišlaikys, - sako ir angelai.
- Išlaikys, - prieštarauja Dievas.
- Kaip tai? Kodėl? - nesupranta angelai.
- Jie manim pasitiki.

‎Sūnus klausia tėvo:
- Tėveli, o kas yra masažistas?
- Na, sūnau, kaip čia tau paaiškinus... Hmm... Tai yra toks žmogus, kuris iš moterų gauna pinigus už tai, už ką kiti gauna į snukį.
- Aaa, aišku. O kas, tėveli, yra alkoholikas?
- Na, sūnau, kaip čia tau geriau paaiškinus... Hmmm... Na va, einam prie lango. Va, matai ant kalno auga 2 berželiai? Tai va, žmogus, kuris mato 4 berželius ir yra alkoholikas.
- Tėveli, bet ant kalno auga tik 1 berželis...

Važiuoja sūnus su tėvu per laukus, žiūri arklys ganosi, o arklio organas nukaręs iki žemės. Sūnus ir klausia tėvo:
- Tėveli, kas čia?
Tėvas suglumęs sako:
- Žinai, sūneli, nei šis, nei tas.
Kitą dieną sūnus važiuoja su mama pro tą pačią vietą. Ir vėl arklys su nukarusiu organu ganosi. Sūnus surinka:
- Nei šis, nei tas.
O mama sako:
- Sūneli, pas tavo tėvą tai nei šis nei tas, o čia jau šis tas.

Lazdijų muitininkams Koperfildas rodo visokius fokusus, bajerius ir t.t. Vienas muitininkas ir sako jam:
- Čia tavo fokusai? Aš tau parodysiu fokusą, jei nori.
Koperfildas sako:
- Noriu.
Tada muitininkas sako jam:
- Matai tą fūrą, pilną kontrobandinių cigarečių?
- Na taip, matau.
Muitininkas paima tos fūros krovinio dokumentą ir uždeda anspaudą sakydamas:
- Žali žirneliai!!!

Tėtis klausia Petriuko:
- Ką tu myli labiau - mane ar mamą?
Petriukas:
- Aš myliu jus abu vienodai.
Tėtis:
- O jeigu aš iškeliaučiau į Ameriką, o mama į Paryžių, kur tu keliautum?
Petriukas:
- Žinoma, kad į Paryžių, juk ten žymiai gražiau.
Tėtis:
- Gerai, o jeigu aš keliaučiau į Paryžių, o mama į Ameriką, kur tu keliautum?
Petriukas:
- Į Ameriką!
Tėtis:
- Tai vis dėlto tu linkęs sekti paskui mamą?
Petriukas:
- Ne. Taip yra todėl, kad aš Paryžiuje jau esu buvęs!

Atvyksta du žemaičiai į Prancūziją ir nueina į vietinę parduotuvę. Vienas sako kitam:
- Žė, žė, a nori parodysiu, kaip aš moku prancūziškai?
- Nu rodyk.
Priėjo pirmasis prie kasininko ir sako:
- Le sveisto.
Kasininkas paduoda sviesto.
- Le dešros.
Kasininkas paduoda dešros.
- Le dounos.
Kasininkas paduoda duonos. O tas ir pradeda girtis:
- A matai, sakiau, kad moku prancūziškai.
O kasininkas neapsikenčia ir sako:
- Le nebūčiau le žemaitis, le šūdą gautum!

Žmona:
- Ką tu darytum, jeigu aš numirčiau?... Nu ką tu darytum?!
Pauzė. Žmona:
- Rimtai - ką tu darytum? Vestum kitą?
Pauzė. Žmona:
- Vestum vėl, jei aš numirčiau? Vestum?
Vyras:
- Mhm... Ne.
Žmona:
- Vestum vestum. Juk tau patiko mūsų vedybos? Ką?
Vyras:
- Mhm... Na, gal ir vesčiau...
Žmona:
- Va, matai.
Pauzė. Žmona:
- O judu miegotumėte mūsų lovoje?
Vyras:
- Nu... Tai o kur mudu dar galėtume miegoti?
Žmona:
- O paveikslus, bižuteriją, vonios apstatymą, kilimus, rankšluoščius, virtuvės rakandus - pakeistumėt viską pagal jos skonį?
Vyras:
- Taip... Manau, tai būtų normalu.
Žmona:
- O jinai naudotųsi mano golfo lazdomis?
Vyras:
- Ne. Jinai kairiarankė.
Pauzė. Vyras:
- Šūdas...

Susitinka du geri draugai. Vienas klausia:
- Kaip sekasi?
- Ai, nieko gero. Vedžiau, - atsako draugas.
- O tai kas čia blogai? Ar žmona gaminti nemoka?
- Nemoka.
- Na, tai gal lovoj karšta?
- Tai kad ne, guli kaip lenta...
- Tai gal namuose švelni?
- Irgi ne, šaukia, rėkia...
- Tai ko nesiskiri?
- Matai, kai ji padaro kakutį, ten tokie balti kirminiukai yra, ant jų labai gerai žuvis kimba. Ai, bet juk tu ne žvejys, nesuprasi...

Atvyko žmogus į komandiruotę, užeina į viešbutį, prieina prie administratoriaus ir sako:
- Gal kokį kambariuką turit?
- Deja, visi kambariai užimti. Yra vienas dvivietis kambarys, bet jame gyvena vienas žmogus... Su juo niekas gyvent nenori...
- O kodėl?
- Suprantat, jis žiauriai knarkia. Niekas negali su juo gyvent. Net kaimynai gretimuose kambariuose neišsimiega.
- Tai gal duokit man tą kambarį...
Administratorius:
- Aš jus perspėju, pone, kad jūs neišsimiegosit.
- Gal kaip nors...
Nuvedė administratorius žmogelį į kambarį. Ryte žmogelis išeina - žvalus, išsimiegojęs... Administratorius klausia:
- Klausykit, kaip jums pasisekė išsimiegot? Tai gal jis neknarkė?
- Aišku knarkė. Bet aš priėjau prie jo, pabučiavau į skruostą ir pasakiau: "Labos nakties, gražuoli..." Tai jis pabudęs visą naktį sėdėjo ir žiūrėjo į mane...

Sutiko valstietis Dievą ir nuoširdžiai pasišnekėjo:
- O Dieve, Tu mums toks geras - visko davei po du, tik šitą, patį smagiausią daikčiuką vieną.
- Tai kiek gi norėtum tų smagiausių daikčiukų? - paklausė Dievas.
- Nors penkiolika, - nesivaržydamas paprašė valstietis.
- Gerai, tegul būna kaip nori, - atsakė Dievas.
Ir valstietis pajuto, kad pas jį atsirado penkiolika daikčiukų. Vienus pasikišo po diržu, kitus paliko laisvai kaboti, net ačiū nepasakęs norėjo sprukti, tačiau išgirdo Dievą klausiant:
- Palauk, brangusis, kodėl bėgi? O kur dar 30 kiaušinių?