Rusų bare lietuvis sako barmenui:
- Matai tą bokalą kampe? Lažinamės iš šimto rublių, kad aš iš čia jį pilną primyšiu.
Barmenas:
- Lažinamės, kad ne.
Ir pradeda lietuvis myšt, bet myža visur, ant barmeno, staliukų, kitų lankytojų, gėrimų, bet tik ne į bokalą. Barmenas šypsosi ir sako:
- Nu, duok šimtą rublių.
Lietuvis nueina prie biliardo stalo, grįžta laimingas su šimtu rublių rankoje ir juos paduoda barmenui. Barmenas susimąstęs sako:
- Ko tu toks laimingas? Gi šimtą rublių pralošei.
- Matai tuos du rusus prie biliardo stalo? Tai aš su jais iš štukės rublių susilažinau, kad apmyšiu tave, tavo lankytojus, visus stalus, o tu net nepyksi, o juoksies...

Į psichiatrinę ligoninę ateina dirbti jaunas gydytojas ir iškart patenka į komisiją, kuri nustato ar pasveiko ligoniai. Slaugytoja pakviečia ligonį prie vonios pilnos vandens, ant kurios krašto stovi du puodeliai – vienas mažas, kitas didelis. Skyriaus vedėjas liepia ligoniui išpilti iš vonios vandenį. Šis ima mažą puodelį.
– Į palatą,– sako daktaras.
Lygiai tas pats kartojasi ir su kitais ligoniais. Jaunasis daktarėlis norėdamas pasirodyti ir sako:
– Tai iš ligoninės išleidžiate tik tada, kai paima didelį puodelį?
Skyriaus vedėjas:
– Ne, tik tada, kai iš vonios ištraukia kamštį.

Pakliuvo naujasis rusas į autoavariją ir jam labai sužalojo veidą. Tiesiog siaubingai sudarkė, nuplėšė visas lūpas ir t.t. Guli jis operacinėje. Prieina gydytojas. Naujasis rusas sako gydytojui:
- Moku kiek reikia tik prisiūkite lūpas, daktare.
Gydytojas sako:
- Šiuo metu jokių neturime, tik lytines.
- Gerai bus kokios yra, kad tik būtų.
Na, prisiuvo jam tas lūpas, sugydė, paleido. Po mėnesio ateina tas pats naujasis rusas ir sako:
- Daktare, nuimkit lūpas, moku dvigubai. Negaliu daugiau taip gyventi. Ryte pasižiūriu į veidrodį - stojasi, pasižiūriu žemyn - seilės varva...

Susituokė vyras ir moteris. Po vestuvių jis jai ir sako:
- Kadangi dabar TU mano žmona, turi gerbti mano įpročius. Aš jų turiu tris: kiekvieną trečiadienį aš su draugais žaidžiu futbolą. Lietus, sniegas, kas beatsitiktų FUT-BO-LAS. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Kiekvieną penktadienį aš su draugais žaidžiu PO-KE-RĮ! Supratai???
- Supratau, - atsako žmona.
- Ir pagaliau paskutinis įprotis. Kiekvieną sekmadienį aš važiuoju žvejot. Žiema, šaltis, gimimo dienos - man tas pats - aš važiuoju ŽVE-JO-TI. Supratai?
- Supratau, - atsako žmona.
- Na, ir ką pasakysi?
- Kad aš viską supratau, - atsako ji.
- Prieštaravimų bus?
- Ne, - vėl atsako ji.
- O tai galbūt pas tave irgi yra kažkokie įpročiai?
- Taip, bet tik vienas. Kiekvieną vakarą, 9 val. vakaro, aš myliuosi.
Yra vyras namuose, nėra vyro namuose - man tas pats - AŠ MY-LIUO-SI! Supratai?

Londone į tą patį barą vis mėgdavo užeiti vienas lietuvis ir du lenkai po darbo alaus pasiurbti. Taip ir murksodavo trijulė vos ne kiekviena vakarą su alaus kaušu. Po kurio laiko lietuvis išvyko gimtinėn. Lenkai, likę vieni, atėjo į tą patį barą liūdesio dėl draugo išvykimo aplaistyti. Staiga vienas jų sako kitam:
- Klausyk, o ar tu žinojai, kad pas tą lietuvį šiknoje dvi skylės?
- Ne! Kaip taip, negali būti!? - pradėjo stebėtis antrasis.
- Taip taip, tikrai! Žinok, kiekvieną kartą, kai mes visi trys ateidavom į šitą barą, barmenas mus vis pasveikindavo tardamas "And here it comes - the brave Lithuanian with two assholes!"

Rabinas su kunigu užeina į restoraną pavalgyti. Jie užsisako žuvies. Padavėjas atneša lėkštėje dvi žuvis - didelę ir mažą. Kurį laiką abu dvasininkai dvejodami žiūri į lėkštę. Rabinas ryžtasi pradėti pirmas ir įsideda didesnę žuvį. Kunigas gailiai žiūri į didelę žuvį rabino lėkštėje ir sako:
- Aš tai būčiau pasiėmęs mažesnę žuvį...
- Tai imk, ko lauki? - ramiai atsako rabinas.

Į troleibusą įsiropščia visiškai girtas, susitaršęs, pamėlęs bomželis. Šiaip ne taip sugeba atsisėsti ir pradeda skaityti laikraštį. Po kiek laiko pasisuka į šalia sėdintį (o ten kunigas) ir klausia:
- Klausyk, klebonėlis, tu čia protingas žmogus, tai paaiškink man - kas yra artritas?
Klebonas, norėdamas paskatinti žmogelį ateiti į doros kelią, sako:
- Artritas, sūnau mano, yra tokia baisi liga, kuri prasideda nuo besaikio alkoholio vartojimo, rūkymo, palaido gyvenimo būdo, svetimų moterų mylėjimo...
Bomželis net atsilošia, išplečia akis ir sušunka iš nuostabos:
- Aina sau!!! Nu čia tai geras!!! Vajezusėliau!!!
Klebonas pagalvoja, kad kiek persistengė ir ramina kaimyną:
- Žinai, sūnau mano, dievas yra, jis viską sutvarkys. Beje, seniai sergi artritu?
Tas atsako:
- Aš artritu tai nesergu, bet va laikraščiai rašo, kad popiežių ši liga baisiai kamuoja.

Mokytoja klausia:
- Vaikai, kas yra greičiausias pasaulyje?
Vaikai vienas per kitą:
- Mašina! Lėktuvas! Raketa!
Vienas atsistoja ir sako:
- Greičiausia pasaulyje - mintis. Štai aš esu čia, o mintyse galiu jau būti pas močiutę kaime arba mėnulyje...
Čia atsistoja Petriukas ir sako:
- Tamsta mokytoja, mano manymu, greičiausia pasaulyje - tryda. Nesuspėsi net ir pagalvoti, o jau kelnės pilnos!

Susitinka trys medžiotojai ir giria savo šunis.
Pirmas:
- Ėjau kartą į medžioklę - šautuvą paėmiau, o šovinius pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šautuvą, tai jis šovinių dėžutę atnešė.
Antras:
- Ėjau kartą į medžioklę - šovinius paėmiau, o šautuvą pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šovinius, tai jis iš namų šautuvą atnešė.
Trečias:
- O aš kartą ėjau su žmona į upę maudytis - žmona maudymuką pamiršo. Daviau šuniui pauostyti žmonai tarp kojų, tai jis kaimyną už kiaušinių atvilko.

Atkeliavo trys vyrai į dangų. Vienas negalėjo gyventi be alkoholio, antrasis negalėjo gyventi kažko nesumušęs, o trečiasis negalėjo gyventi neparūkęs. Nuėjo visi pas Dievą. O dievas jiems sako:
- Jeigu tu (rodo į pirmą), sugebėsi savaitę negert pilnam kambary alaus, tai pateksi į rojų. Jeigu tu (rodo į antrą), sugebėsi išbūti nieko nemušęs savaitę pilnam kambary tavo priešų, irgi pateksi į rojų. Jeigu tu (rodo į trečią), sugebėsi išbūt nerūkęs žolės savaitę pilnam kambary žolės, taip pat pateksi į rojų.
Atėjo Dievas po savaitės pas pirmąjį vyrą. Žiūri - visi buteliai tušti, visas girtas guli. Dievas sako:
- Į pragarą jį.
Nueina pas antrąjį vyrą. Žiūri - visi žmonės sudaužyti, kruvini. Dievas jam sako:
- Ir jį į pragarą.
Nueina pas trečiąjį. O ten pilnas kambarys žolės, nė viena nesurūkyta. Dievas ir sako:
- Kaip tu sugebėjai išbūt nerūkęs?
- O degtukų, svolačiai, taip ir nepalikot...