 |
Ateina kartą Petka pas Čepajevą ir sako:
- Nori mįslę užminsiu?
- Nu, davai.
- Be langų, be durų - pilna troba baltų žmogeliukų. Kas?
- Hm, nežinau.
- Agurkas. Gerai, užduosiu dar.
- Varyk!
- Padalinta į dvi dalis, bet ne žemė. Kas?
- Hm... Nežinau.
- Ogi subinė!
- Aaa. Aišku.
- Na gerai, paskutinė. Du apvalūs, vienas ilgas, visom bobom reikalingas. Kas?
- Taigi aišku, b...
- Žirklės, balvone tu.
Susinervinęs vaikšto Čepajevas ir susitinka Anušką, sako:
- Nori mįslę užminsiu.
- Nagi, bandyk!
- Be langų, be durų, pilna subinė agurkų. Kas?
- Žinai, Čepajevai, čia kažkokia nesąmonė gaunasi.
- Ir aš taip manau, o Petka: žirklės, žirklės...
Gydytojas:
- Ar pasinaudojote mano patarimu miegoti prie atviro lango?
Pacientas:
- Taip.
- Ir astma dingo?
- Astma ne. Bet dingo mano laikrodis, televizorius, mobilusis telefonas ir nešiojamasis kompiuteris...
Pardavėjas, sekretorė ir jų šefas eidami pietauti rado senovinę aliejaus lempą. Jie ją patrynė ir lauk išlindo dvasia.
- Ačiū, kad mane išleidot... Dabar aš išpildysiu po vieną jūsų norą, - tarė dvasia.
- Mano pirma! Mano pirma! - nekantravo sekretorė. - Noriu į Bahamus: plaukioti jachta, apsipirkinėti ir neturėti jokių bėdų...
Pūūūf!... Ir ji dingo...
- Dabar mano! Dabar mano! - suskubo pardavėjas. - Noriu į Havajus: ilsėtis paplūdimy su asmeniu masažuotoju ir gerti begalę Pina Coladų...
Pūūūf!.. Dingo ir jis...
- Ok, dabar tavo eilė! - sako dvasia susimąsčiusiam šefui.
Šefas:
- Aš tik noriu, kad tie abudu būtų ofise po pietų...
Moralas: Visada leisk šefui kalbėti pirmam!
Ateina močiutė prie perėjos ir sako policininkui:
- Gal galite mane per raudoną spalvą pervesti? - prašo močiutė.
Policininkas sako:
- Palaukit žalios spalvos ir tada galėsit eit.
- Kvaily, aš per žalią pati moku pereiti.
Vyras iš komandiruotės grįžta namo ir randa žmoną su savo geriausiu draugu lovoje. Įtūžęs jis užsipuola draugą:
- Aš susitaikiau su tuo, kad miegi su mano žmona, kai manęs nėra ir geri mano viskį. Bet kad tu į mano vietą statai savo automobilį, to jau per daug!
Susitinka du turtuoliai.
- Susitikrinam laikrodžius.
- Gerai. Mano už 9 tūkstančius.
- O mano už 10 tūkstančių. Tavasis tūkstančiu atsilieka.
Uošvienė zulina žentą:
- Nieko neveiki, palaistyk gėles sode.
- Bet juk lyja!
- Na ir kas, skėtį turi.
Petriukas neatėjo į mokyklą. Sekančią dieną mokytoja klausia, kur šis trainiojosi.
- Namie buvo gaisras ir su seneliu nelaimė...
- Na, tai papasakok smulkiau.
- Iš ryto nuėjau į parduotuvę pieno. Grįžtu - butas dega. Butas devintame aukšte, o ten senelis.
- Tai senelis sudegė?
- Ne, atvažiavo ugniagesiai ir ėmė pilti vandenį.
- Tai senelis nuskendo?
- Ne, iššoko per langą.
- Reiškia užsimušė.
- Ne, ugniagesiai ištiesė brezentą.
- O kaip gi senelis?
- Nuspyruokliavo atgal į butą.
- Sudegė?
- Ne.
- Paskendo?
- Ne.
- Tai kas gi atsitiko su seneliu?
- Vėl iššoko.
- O toliau?
- Nuspyruokliavo atgal į butą. Po to vėl iššoko ir vėl nuspyruokliavo atgal į butą. Vėl iššoko ir vėl atgal... Ir taip labai ilgai.
- Petriuk, tai kas atsitiko seneliui?!
- Teko nušauti, atsibodo jis visiems...