 |
Susitiko seniai nesimatę draugai. Vienas klausia:
- Kaip gyveni, iš ko gyveni?
- Iš rašymo.
- Ooo, tapai žurnalistu ar rašytoju?
- Ne, rašau tėvui laiškus, kad atsiųstų man pinigų...
Mokytoja klausia Petriuko:
- Pasakyk priešingą sakinį: "Vaikai tamsoje daro klaidas".
Petriukas:
- Klaidos tamsoje daro vaikus.
Lankytojas bara kavinės administratorę:
- Panele, ar jums kas nors greitai pavyksta?
- Taip, aš labai greitai pavargstu...
Žaidžia kortom vilkas, lapė ir zuikis.
Vilkas sako:
- Kas sukčiaus, gaus į snukį. Į smailą rudą snukį.
Eina pochujistų grupuotė su plakatu "Mum ant visko pochui". Žmonės ir klausia:
- O jum ir ant panų pochui?
- Pochui.
- O ir ant alaus pochui?
- Ne, ant alaus nepochui.
- Bet čia parašyta, kad jum ant visko pochui.
- O mum pochui kas čia parašyta.
Žmogelis užsuka į barą ir užsisako du litrinius bokalus alaus. Barmenas jį aptarnauja, šis sumoka, išgeria ir eina linksmai svyruodamas į kitą barą. Čia jis užsako vieną litrinį bokalą alaus. Vėl sumoka, išgeria ir keliauja toliau dar labiau svirdinėdamas. Kitame bare jis prašo vieną puslitrinį bokalą alaus. Vos pavilkdamas kojas, žmogus grižta į savo butą. Laiptinėje jis išsitraukia 0,33 l buteliuką ir jį išgeria. Užropojęs į penktą aukštą ir įgriuvęs pro duris, jis dar nueina į virtuvę, išsitraukia butelį alaus iš šaldytuvo ir, įsipylęs stiklinę, ją išlenkia iki dugno. Įgriuvęs į miegamąjį, jis pažadina savo žmoną ir sako jai, sunkiai tardamas žodžius:
- Klausyk, brrrangioji, tai iš tiesssų kkkeista. Kuo mažžžiau aš gerrriu, tuo labiau esu gggirtas!
Kalbasi du ūkininkai. Vienas pasakoja:
- Nusipirkau lenktyninį arklį. Jis daug ėda, daug geria, bet nesileidžia jodinėjamas.
- Ar tas arklys iš Bavarijos?
- Taip. Iš kur žinai?
- Mano žmona irgi iš ten...
- Aš nemyliu tavęs.
- Aš tavęs irgi.
- Su balandžio pirmąją, mažule.
- Su tikrove, durniau.