 |
Sėdi bobulkos šimtametės ant suoliuko. Nuo ryto iki vakaro. Į praeinančius žmones žiūri. Tarpais pašneka ką nors. Ir štai, viena sako:
- Ei, o kas čia taip dvėseliena smirdi? Ei, Ona, ar girdi? Ona???
- Ačiū, teta, už dovaną, - sako Petriukas.
- Neverta dėkoti, mano mielasis, - šypsosi teta.
- Ir aš taip manau, bet mama liepė...
Miesto centre jau kelis dešimtmečius stovėjo dvi skulptūros: vyro ir moters veidais į vienas kitą. Vieną dieną nusileido angelas iš dangaus ir tarė jiems:
- Jūs visą šį ilgą laiką buvote pavyzdingos skulptūros, todėl aš jums suteiksiu ypatingą galimybę: įkvėpsiu jums gyvybę trisdešimčiai minučių, per kurias galėsite daryti ką norėsite! - Ir pliaukštelėjęs delnais, angelas atgaivino skulptūras.
Įkvėpti gyvybės, vyras ir moteris iš pradžių susinepatogino vienas prieš kitą, bet paskui metėsi į krūmus, iš kurių vėliau pasigirdo kikenimas, krykštavimas ir šakų traškesys. Po penkiolikos minučių abi skulptūros išlindo iš krūmų patenkintos ir išsišiepusios iki ausų.
- Jūs turite dar penkiolika minučių. - valiūkiškai mirktelėjęs tarė angelas.
Dar labiau išsišiepdama moteriškoji skulptūra tarė vyriškajai:
- Puiku! Tiktai dabar tu laikysi balandį, o aš šiksiu jam ant galvos!
- Jūs vėl vėluojate. Negi nežinote, kada prasideda darbas?
- Ne. Visada, kai ateinu, kitus randu jau dirbančius.
Petriukas grįžta iš mokyklos namo ir sako:
- Tėti! Šiandien mano klasiokas pavadino mane gėjumi!
Tėtis:
- Tuomet primušk jį!
Petriukas:
- Bet tėti... Jis juk toks mielas...
Susitiko seniai nesimatę draugai. Vienas klausia:
- Kaip gyveni, iš ko gyveni?
- Iš rašymo.
- Ooo, tapai žurnalistu ar rašytoju?
- Ne, rašau tėvui laiškus, kad atsiųstų man pinigų...
Mokytoja klausia Petriuko:
- Pasakyk priešingą sakinį: "Vaikai tamsoje daro klaidas".
Petriukas:
- Klaidos tamsoje daro vaikus.
Lankytojas bara kavinės administratorę:
- Panele, ar jums kas nors greitai pavyksta?
- Taip, aš labai greitai pavargstu...
Žaidžia kortom vilkas, lapė ir zuikis.
Vilkas sako:
- Kas sukčiaus, gaus į snukį. Į smailą rudą snukį.
