Ateina pas Petrą kaimynas. Petras sako:
- Aš šiandien savo uošvienę užmušiau.
- O tai kur lavoną padėjai? - klausia kaimynas.
- Va ten už tvarto. Einam parodysiu.
Nueina už tvarto. Uošvienė guli ant pilvo, užpilta žemėm, o užpakalis paliktas plikas. Kaimynas klausia:
- Tai kam tu tą užpakalį pliką palikai?
- Tai kad labai patogu dviratį pasistatyti.

Mokytoja klausia Petriuko:
– Petriuk, ką duoda žąsys?
– Kiaušinių!
– Taip, o ką dar duoda?
– Nu, dar kiaušinių...
– Na gerai, Petriuk, aš tavęs kitaip paklausiu. Hmm... Na, Petriuk, o kur tu miegi?
– Ant grindų...
– O ką po galva dedi?
– Batą...
– Na, dar kitaip paklausiu... O kur tavo tėveliai miega?
– Lovoje.
– O ką po galva deda?
– Pagalvę.
– Va va! O kas bus kai papurtysi pagalvę?
– Blakės pasklis...
– Na, o jei dar smarkiau papurtysi?
– Nu, dar daugiau blakių...
– Na, o kas bus jei pagalvę perplėši?!
– Skandalas bus namie, oi skandalas...
– O kas pasklis, Petriuk, kas pasklis?!
– Pūkai!
– Šaunuolis, Petriuk! Na, tai ką duoda žąsys?
– Mmm… Kiaušinių?

Latvijos pajūryje ilsisi lietuvių šeimyna. Netoliese taip pat įsikūrusi latvių šeima. Pas lietuvius mažas berniukas, o pas latvius maža mergaitė. Abu maži dar, todėl žaidžia nuogi. Latvių mergaitė pribėga, ilgai nužiūrinėja berniuką ir galvoja: "Tai štai koks skirtumas tarp lietuvių ir latvių..."

Rūpestinga mama sako:
- Petriuk, nemušk draugui per galvą su kastuvu. Suprakaituosi ir sušalsi.

- Keista ta žemė mūsų sode... Pasodinau pomidorus - išaugo kopūstai, pasėjau petražoles - išdygo ridikėliai.
- Čia dar nieko. Neseniai pasėjau aguonas, tai išdygo mentai.

Katalikų kunigas klausia rabino:
- Kada pagaliau paragausi kiaulienos?
Rabinas atsako:
- Per tavo vestuves, gerbiamasis.

Vaikšto mama su vaiku po zoologijos sodą ir sustoja prie pavianų.
- Mama, mama, žiūrėk, pr...programuotojai! - sušunka vaikas.
- Kodėl? - stebisi mama.
- Taigi žiūrėk: susivėlę, nesiskutę ir ant užpakalio nuospaudos.