Ateina vaikinukas į bažnyčią išpažinties ir klausia klebono:
- Aš miegojau vienoj lovoj su mergina, bet mes nieko nedarėm, ar tai nuodėmė?
Klebonas sako:
- Negerai vaikeli, padarei, negerai... Atgailai eik ir suvalgyk šieno kupetą!
Pasimetė vaikinukas sako:
- Bet juk aš ne arklys!
Atsiduso klebonas:
- Ne, tu tikrai ne arklys! Asilas tu, vaikeli, asilas...
Sėdi du balandžiai ant šakos ir staiga praskrenda rektyvinis lėktuvas. Vienas sako:
- Oho kaip greit!!!
- Jeigu tau taip subinė degtų, tu dar ne taip skristum...
Ateina studentas egzamino laikyti ir be kalbų deda ant stalo butelį konjako.
- Patenkinamai, - pasako dėstytojas.
Studentas prie pat deda saldainių dėžę:
- Gerai.
Ant saldainių dėžės dedamas labai brangus, inkrustuotas tušinukas. Dėstytojas:
- Puiku, - ir rašo pažymį.
- Taip, dabar reikia fiziką išlaikyti, - sako studentas dėdamas viską atgal į krepšį.
Vaikas išmoko kalbėti ir visi daiktai, kuriuos jis ištardavo, mirdavo. Vieną kartą jis sako:
- Šuo.
Šuo numirė. Kitą dieną pasakė senelė, tai senelė numirė. Tėvas vaikšto, galvoja, kad tik manęs nepaminėtų, kad tik nepaminėtų. O vaikas sako:
- Tėtis.
Tėvas jau atsigulė, laukia sudėjęs rankas kol numirs. Ateina mama ir sako:
- Taigi kelkis, ko čia guli, kaimynas jau numirė.
Vyras grįžta namo ir sako savo žmonai:
- Su naujais akiniais tu atrodai šūdinai.
Žmona:
- Bet aš neturiu naujų akinių...
Vyras:
- Užtai aš turiu!
Sėdi bobulkos šimtametės ant suoliuko. Nuo ryto iki vakaro. Į praeinančius žmones žiūri. Tarpais pašneka ką nors. Ir štai, viena sako:
- Ei, o kas čia taip dvėseliena smirdi? Ei, Ona, ar girdi? Ona???
- Ačiū, teta, už dovaną, - sako Petriukas.
- Neverta dėkoti, mano mielasis, - šypsosi teta.
- Ir aš taip manau, bet mama liepė...
Miesto centre jau kelis dešimtmečius stovėjo dvi skulptūros: vyro ir moters veidais į vienas kitą. Vieną dieną nusileido angelas iš dangaus ir tarė jiems:
- Jūs visą šį ilgą laiką buvote pavyzdingos skulptūros, todėl aš jums suteiksiu ypatingą galimybę: įkvėpsiu jums gyvybę trisdešimčiai minučių, per kurias galėsite daryti ką norėsite! - Ir pliaukštelėjęs delnais, angelas atgaivino skulptūras.
Įkvėpti gyvybės, vyras ir moteris iš pradžių susinepatogino vienas prieš kitą, bet paskui metėsi į krūmus, iš kurių vėliau pasigirdo kikenimas, krykštavimas ir šakų traškesys. Po penkiolikos minučių abi skulptūros išlindo iš krūmų patenkintos ir išsišiepusios iki ausų.
- Jūs turite dar penkiolika minučių. - valiūkiškai mirktelėjęs tarė angelas.
Dar labiau išsišiepdama moteriškoji skulptūra tarė vyriškajai:
- Puiku! Tiktai dabar tu laikysi balandį, o aš šiksiu jam ant galvos!
- Jūs vėl vėluojate. Negi nežinote, kada prasideda darbas?
- Ne. Visada, kai ateinu, kitus randu jau dirbančius.