Išplaukė kartą trys draugai laivu. Staiga juos užklupo audra ir sudaužė laivelį... Išmetė vargšelius į negyvenamą salą. Gyveno jie metus, antrus, trečius... O po dešimt metų pagavo auksinę žuvelę. Ši ir sako:
– Išpildysiu po du jūsų norus.
– Aš noriu puokštės gėlių ir sugrįžti pas žmoną, – ištarė pirmasis.
Antras sako:
– Aš noriu butelio šampano ir sugrįžti pas merginą.
Šiedu iškeliavo, o trečias pagalvojo ir sako:
– Man dėžę degtinės ir sugrąžink draugus atgal.

Chuckas Norrisas nebijo tamsos, tai tamsa bijo Chucko.

Pingviniukas klausia savo tėčio pingvino:
- Tėveli, kodėl žmonės sako, kad mes kvaili?
- Kas sako?
- Žmonės sako.
- Ką sako?
- Nu žmonės sako, kad mes kvaili?
- Kodėl sako? - vėl klausia tėtis.
Pingviniukas netekęs kantrybės:
- Ai, tėveli, nesvarbu.

Mokytoja sako mergaitėms:
- Jei ateis Petriukas į klasę ir nusikeiks, atsistokit ir išeikit.
Ateina Petriukas ir sako:
- Bl*t, šalia mokyklos viešnamį stato.
Mergaitės atsistoja ir bėga pro duris. O Petriukas rėkia:
- Kur jūs, k*rvos, bėgat, dar tik pamatai pastatyti!

Viena draugė sako kitai:
- Tau, kad greitai numestum svorį, reikia atsisakyti viso labo trijų dalykų.
- Kokių?
- Pusryčių, pietų ir vakarienės.

Į moterų bendrabutį užeina vyriškis. Budintis jo klausia:
- Jūs pas ką?
- O ką parekomenduosite?

Mokytoja klausia Petriuko:
– Petriuk, ką duoda žąsys?
– Kiaušinių!
– Taip, o ką dar duoda?
– Nu, dar kiaušinių...
– Na gerai, Petriuk, aš tavęs kitaip paklausiu. Hmm... Na, Petriuk, o kur tu miegi?
– Ant grindų...
– O ką po galva dedi?
– Batą...
– Na, dar kitaip paklausiu... O kur tavo tėveliai miega?
– Lovoje.
– O ką po galva deda?
– Pagalvę.
– Va va! O kas bus kai papurtysi pagalvę?
– Blakės pasklis...
– Na, o jei dar smarkiau papurtysi?
– Nu, dar daugiau blakių...
– Na, o kas bus jei pagalvę perplėši?!
– Skandalas bus namie, oi skandalas...
– O kas pasklis, Petriuk, kas pasklis?!
– Pūkai!
– Šaunuolis, Petriuk! Na, tai ką duoda žąsys?
– Mmm… Kiaušinių?

Į lapės olos duris kažkas labai smarkiai beldžiasi, mažas lapiukas atidaro, o ten zuikis:
- Mama yra?
- Nėra, - atsako lapiukas.
Zuikis įsiveržia į vidų, kaip reikiant išrašo antausių visiems lapiukams ir liepia perduot motinai, kad kai pagaus - išp*s. Ir išeina.
Kitą dieną vėl kartojasi ta pati situacija, lapiukai gauna strėlių, zuikis primena, kad jie perduotų motinai, kad jeigu ją pamatys - išp*s.
Trečią dieną zuikis beldžia į olos duris. Šį kartą jas atveria pati lapė:
- Tai ką, žvairį, nesitikėjai? - ir šoka gaudyti zuikio.
Zuikis išsisuka ir pasileidžia į kojas per laukus, skuosdamas kiek tik gali per visokius krūmynus... Įsiutus lapė neatsilieka... Zuikis staiga atsisuka, žiūri - lapė iš to greičio krūmyne įstrigus, negali išsivaduot. Zuikis, išsišiepęs ligi ausų, eina aplink lapę link jos užpakaliuko ir segdamasis kelnes sako:
- Na, šiaip tai nep*sčiau, bet vaikučiams tai pažadėjau!