- Petriuk, kuom tu norėtum būti užaugęs? - klausia mama.
- Kalėdų seneliu.
- Kodėl?
- Visą savaitę vaikštai po svečius, juokauji, geri degtinę, valgai baltą mišrainę, o vakare gali dar ir su Snieguole...
- Iš kur tu ištraukei tokias nesąmones?
- Girdėjau, kaip tėtis kaimynui pasakojo.

- Ligoni, jūs rūkote?
- Ne.
- Geriate?
- Ne.
- Ir tik nereikia taip kvailai šypsotis, aš vistiek ką nors rasiu!

- Petriuk, - sako mokytoja, - paaiškink, kaip tau sekėsi spręsti uždavinį.
Petriukas skubiai atsistoja, išsiblaškęs dairosi, varto sąsiuvinį... Pagaliau ima skaityti:
- Nulis, nulis, nulis, kryžiukas, kryžiukas...
- Ei, - kumšteli jį suolo draugas, - čia ne tas lapas! Čia mes "kryžiukus-nuliukus" žaidėme.

Einu gatve. Vasara. Oras - fantastiškas. Čia prisistato du policininkai:
- Labas vakaras, ką tik kai kas nutiko. Gal jūs, netyčia, būsite liudininkas?
Ir koks velnias mane už liežuvio tempė pasakyti jiems:
- Liudininku? Tai pagaliau nusprendėte įforminti savo santykius?..

Petriukas autobuse šniurkščioja nosimi. Viena dama susierzinusi kreipiasi į jį:
- Mano mažasis drauge, ar tu neturi nosinės?
Petriukas su nepasitikėjimu atsako:
- Turiu, ponia. Bet aš jos niekada neskolinu.

Miške dvi "brigados" santykius aiškinasi. Pristatyta džipų, bemkių, aidi šūviai, riksmai. Čia privažiuoja policininkas, išdidžiai išlipa iš savo pasato, prieina prie pirmo pasitaikiusio bandito ir sako:
- Laba diena. Ir kas gi čia dabar vyksta?
Banditas išsitraukia krūvą baksų, įkiša mentui į kišenę:
- Valink iš čia.
Mentas apsisuka ir lėtai traukdamas link mašinos murma:
- Eh, kokie visi šiais laikais paslaptingi...

Chuckas Norrisas neskaito knygų, tai knygos skaito Chucką Norrisą.

Petraitis perskaito laikraštyje apie save nekrologą ir skambina draugui:
- Velniai griebtų, ką tie laikraščiai išsidirbinėja. Ar skaitei apie mane nekrologą?
- Skaičiau. O iš kur tu dabar skambini?

Bėga dramblys ir skruzdėlė nuo policijos. Skruzdėlė sustojo ir sako:
- Bėk toliau vienas, mane pastebėjo.