Vakaras. Šeima sėdi prie stalo, vakarieniauja. Staiga sūnus klausia:
- Mama, kas yra minetas?
Mama "šiuolaikiška", žino, kad su vaikais reikia šnekėti apie viską, šviesti juos lytiškai, ir sako:
- Minetas, sūnau, tai kada vyrišką lytinį organą imi į burną...
Tėvas, visas susinervinęs, griebia šaukštą ir terkš bobai į kaktą:
- Ne imi, o duodi bl**. Taigi sūnų augini...

Uošvienė protina žentą:
- Na kas Tu per žmogus, kiek gali gerti, tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, neburbuliuok ir taip sveikatos nėra. Va geriau imk 20 Lt ir atnešk man alus.
- Na va, prasideda, aš ir sakau, vien tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, na nezyzkit ir taip galvą skauda, grąžą sau galit pasilikt...
Uošvienė pagalvojo - na gal ir biznis. Atnešė iš parduotuvės alaus. Žentas išgėrė, atsigavo ir sako:
- Klausykit, uošviene, imkit 100 Lt ir atneškit man iš parduotuvės degtinės, be grąžos.
Uošvienė pasimuistė, na bet tiek pinigų... Atnešė ir degtinės butelį. Žentas ilgai nelaukęs išgėrė, įgavo dar drąsos ir vėl siūlo uošvienei:
- Uošviene, o galima aš jums per veidą trenksiu tapke ir už tai duosiu 200 Lt?
Uošvienė šiek tiek pagalvojus sutiko. Žentas trenkė tapke per veidą ir davė 200 Lt. Staiga suskambo žento mobilus:
- Klausau, brangioji.
- Brangusis, o Tu mano mamytei pensiją padavei?
- Na kaip, išdavinėju čia po truputį...

Dukrelei suėjo 18 metų ir tėvas nusprendė ją apšviest. Nusivedė į vonią, nusimovė kelnes, išsitraukė ir sako:
- Va, dukryt, čia yra penis.
Paaiškino, ką su juo daryt, kaip ten viskas vyksta. Dukra nustebus tik galvą linkčioja... Kitą dieną dukrelė nuėjo į mokyklą ir pasakoja draugėm:
- Mergos, vakar sužinojau, kas yra penis!
Visos draugės tik:
- Nuuu, kas tai?
- Tas pats, kas b**ys, tik 3 kartus mažesnis...

Eina žmogus per džiungles ir sutinka čiabuvius. Čiabuviai jį sustabdo ir sako:
- Čiumba lumba arba mirtis!
Žmogus pagalvoja ir sako:
- Čiumba lumba...
Paėmė čiabuviai ir išrūrino jį per visus galus.
Eina žmogus kitą dieną per džiungles ir vėl sutinka tuos pačius čiabuvius. Jie jam vėl sako:
- Čiumba lumba arba mirtis!
Žmogus ir vėl sako:
- Čiumba lumba...
Paėmė čiabuviai ir dar kartą išrūrino jį per visus galus.
Eina žmogus trečią dieną per džiungles ir vėl sutinka tuos pačius čiabuvius. Jie jam vėl sako:
- Čiumba lumba arba mirtis!
Žmogus supykęs sako:
- Mirtis!
Čiabuviai pradeda šokinėti iš džiaugsmo ir šaukia:
- Čiumba lumba iki mirties, čiumba lumba iki mirties!

Prabangus kruizinis laivas patyrė katastrofą ir į negyvenamą salą išmetė tik dešimt žmonių. Netrukus prasidėjo badas ir išsigelbėjusieji nutarė, kad trauks burtus ir vieną iš jų suvalgys. Vieną dieną suvalgė vieną, kitą dieną - kitą, kol pagaliau atėjo eilė iki vieno turtuolio.
- Na, ką, balandėli, vilkis savo „versačius”, nusikabinėk auksines grandines, tuoj tave valgysim.
- Ei, nejuokaukit, aš tuoj paskambinsiu su mobiliaku savo draugeliams, jie atskris su malūnsparniais, atgabens visokio maisto ir dar visus namo parskraidins!
- Tai ko tu iš pat pradžių taip nepadarei?!!! Juk tiek žmonių suvalgėm! - nustebo išlikę gyvieji.
- Aš galvojau, kad čia viskas įeina į kelionės programą, - patraukė pečiais turtuolis.

Advokatą sustabdo policininkas. Advokatas iš karto mano, kad jis protingesnis ir geriau išsilavinęs už policininką. Galvoja, bent jau pasišaipys. Policininkas sako:
- Prašom parodyti teises.
- Kam?- klausia advokatas.
- Jūs nesustojote prie stop ženklo, – atsako pareigūnas.
- Bet aš prilėtinau.
- Bet vistiek pilnai nesustojot, teises prašom.
- O koks skirtumas?
- Tas, kad įstatymas reikalauja, kad pilnai sustotumėt. Teises prašom.
- Jeigu sugebėsit man parodyti skirtumą tarp sulėtėjimo ir sustojimo, aš duosiu teises, jeigu ne - neduosiu.
- Gerai, prašom išlipti.
Advokatas išlipa ir policininkas įsitempęs pradeda daužyti advokatą su bananu ir sako:
- Man sustoti ar lėčiau mušt?

- Mieloji mano, vienintele, švelnioji, saldžioji, geroji, karštoji, lieknoji, geidžiamoji, mylimoji, artimoji, nepakartojamoji, nepralenktoji! Vaikeli, šakele, kregždute, žuvyte, žvirbliuk, katyte, letenėle, paukščiuk mano, balandėle, gulbyte, poniute! Aušrele, žvaigždute, avele, saulute, gėlele, varpeli, upeli, rasele, pūkeli, nuostabioji, idealioji, groži mano! Lėlyte, mažute, brangenybe, svajone mano, likime mano, džiaugsmeli, viltie, cariene, dievybe! Dvasios deimante, akių šviesa, širdies perle! Na būk tu žmogus, duok pinigų alui!

Ufonautai nusprendė užmegzti kontaktą su Žeme. Prie miško nusileido ufonautų specialistų būrys, apsižvalgė aplink – pora vyrų degtinę geria. Vienas ufonautas prie jų prieina ir prisistato:
- Sveiki, aš Sklinsas...
Vienas vyras iškart jį pertraukia ir sako:
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Ufonautas sugrįžta pas saviškius ir papasakoja, kad neleido nė žodžio ištarti, tik prigirdė. Pasitarę nusprendė pabandyti dar kartą – galbūt įvyko nesusipratimas. Nueina vėl pas vyrus:
- Sveiki, aš Sklinsas...
- Jonai, įpilk Sklinsui.
Įpylė, išgėrė. Sugrįžo pas saviškius, tie jam patarė, jog kitą kartą kalbėtų labai greitai, kad žemiečiai spėtų išgirsti, kas jis toks ir iš kur. Trečią kartą ufonautas prieina prie vyrų:
- Sveiki, aš Sklinsas, aš atskridau iš Dvynių galaktikos, mūsų civilizacija nusprendė užmegzti kontaktą su žemiečiais.
- Jonai, Sklinsui daugiau nepilk...

Milicijoje Kovos su grobstymais ir spekuliacija skyriuje suskambėjo telefonas:
- Komjaunimo gatvės 38 namo kieme sukrauti rąstai. Rąstuose paslėpti auksiniai cariniai rubliai ir deimantai...
- Supratau. Kas pranešė?
- Pyp... pyp... pyp...
Kitą dieną vienam šio namo gyventojui kažkas paskambino:
- Chaimai, kaip reikalai?
- Puiku.
- Buvo?
- Taip, ačiū tau, visas malkas man veltui sukapojo.

Skambina zuikis ežiui. Ežys atsiliepia:
- Nu?
- Į snukį arbatinuku! - sušunka zuikis ir baigia pokalbį.
Taip visus metus skambinėjo ir apgaudinėjo zuikis ežį. Ežiui įkyrėjo, jog zuikis jį apgaudinėja, todėl nuėjo pas pelėdą patarimo.
- Kitą kartą kai jis tau skambins, atsiliepk ir sakyk "Alio!" - sako pelėda.
Taip ir padarė. Skambina zuikis ežiukui, šis atsiliepia ir sako:
- Alio!
- Ežys?
- Nu?
- Į snukį arbatinuku!