Išplaukė kartą trys draugai laivu. Staiga juos užklupo audra ir sudaužė laivelį... Išmetė vargšelius į negyvenamą salą. Gyveno jie metus, antrus, trečius... O po dešimt metų pagavo auksinę žuvelę. Ši ir sako:
– Išpildysiu po du jūsų norus.
– Aš noriu puokštės gėlių ir sugrįžti pas žmoną, – ištarė pirmasis.
Antras sako:
– Aš noriu butelio šampano ir sugrįžti pas merginą.
Šiedu iškeliavo, o trečias pagalvojo ir sako:
– Man dėžę degtinės ir sugrąžink draugus atgal.

Mokytoja klausia Petriuko:
– Petriuk, ką duoda žąsys?
– Kiaušinių!
– Taip, o ką dar duoda?
– Nu, dar kiaušinių...
– Na gerai, Petriuk, aš tavęs kitaip paklausiu. Hmm... Na, Petriuk, o kur tu miegi?
– Ant grindų...
– O ką po galva dedi?
– Batą...
– Na, dar kitaip paklausiu... O kur tavo tėveliai miega?
– Lovoje.
– O ką po galva deda?
– Pagalvę.
– Va va! O kas bus kai papurtysi pagalvę?
– Blakės pasklis...
– Na, o jei dar smarkiau papurtysi?
– Nu, dar daugiau blakių...
– Na, o kas bus jei pagalvę perplėši?!
– Skandalas bus namie, oi skandalas...
– O kas pasklis, Petriuk, kas pasklis?!
– Pūkai!
– Šaunuolis, Petriuk! Na, tai ką duoda žąsys?
– Mmm… Kiaušinių?

Į lapės olos duris kažkas labai smarkiai beldžiasi, mažas lapiukas atidaro, o ten zuikis:
- Mama yra?
- Nėra, - atsako lapiukas.
Zuikis įsiveržia į vidų, kaip reikiant išrašo antausių visiems lapiukams ir liepia perduot motinai, kad kai pagaus - išp*s. Ir išeina.
Kitą dieną vėl kartojasi ta pati situacija, lapiukai gauna strėlių, zuikis primena, kad jie perduotų motinai, kad jeigu ją pamatys - išp*s.
Trečią dieną zuikis beldžia į olos duris. Šį kartą jas atveria pati lapė:
- Tai ką, žvairį, nesitikėjai? - ir šoka gaudyti zuikio.
Zuikis išsisuka ir pasileidžia į kojas per laukus, skuosdamas kiek tik gali per visokius krūmynus... Įsiutus lapė neatsilieka... Zuikis staiga atsisuka, žiūri - lapė iš to greičio krūmyne įstrigus, negali išsivaduot. Zuikis, išsišiepęs ligi ausų, eina aplink lapę link jos užpakaliuko ir segdamasis kelnes sako:
- Na, šiaip tai nep*sčiau, bet vaikučiams tai pažadėjau!

Ateina rusas į diskoteką Vokietijoje. Užsidėjęs ryškius marškinėlius su užrašu “Turkai turi 3 problemas”. Iškart prisistato turkas ir pareikalauja pasiaiškinti dėl įžulumo ir nusiimt maikoną.
- Štai pirma turkų problema, – dėsto rusas. – Jūs kuriate problemą lygioje vietoje ir esate agresyvūs.
Turkas išbėga įpykęs į kiemą. Po kiek laiko rusas išeina parūkyti į kiemą ir jo jau laukia burys įsiutusių turkų.
- Ateik čia, gaidy. Tuoj mes tau paaiškinsim, kas turi problemų, - rėkia pirmasis turkas.
- Antroji turkų problema, – toliau dėsto rusas. – Jūs nesavarankiski ir visur sukviečiat visą chebrą, nes vieni nieko nesugebat.
- Nu tau šakės, vaikine, – tarė turkai, ir išsitraukė peilius.
- Ir trečioji turkų problema, – šypteli rusas. – Jūs į susišaudymus visada ateinate su peiliais.

Grįžta vyras namo. Vaikai maži dar. Petriukas ir Marytė sako tėvui:
- Tėveli, tėveli, pas mus namuose vaiduoklis yra!
- Koks vaiduoklis, baikit, vaikai, juk žinot vaiduoklių nebūna!
- Tėveli, jis dabar pas mamytę, miegamajame į spintą pasislėpė, baisus vaiduoklis.
Vyras iškart tik begte į kambarį, atidaro spintą:
- Jėzau, Jeronimai, tu nuogas visas, draugas geriausias... Jeronimai, mes gi su tavimi jau 20 metų draugaujam, kiek aš tau padėjau: ir remontą padėjau daryt ir mašiną padėjau sutvarkyt, ir pinigų paskolindavau... O tu, o tu ateini į mano namus ir mano vaikus gąsdini...

Spektaklio premjera. Režisierius su direktoriumi laksto pirmyn atgal - jaudinasi... Staiga iš žiūrovų salės pakyla vyriškis ir eina durų link. Direktorius su režisieriumi pribėga prie jo ir puola kamantinėti:
- Ką - nepatiko pastatymas?
- Na ne, lyg ir normaliai pastatyta...
- Tai ką, aktoriai prastai vaidina?
- Ne, visai nieko...
- Tai gal kostiumai, dekoracijos?
- Kodėl? Gerai viskas.
- Tai kodėl jūs išeinate?
- Suprantat, labai baisu vienam sėdėti salėje.

Ant dangoraižio stogo sėdi du apsirūkę bičiukai. Vienas iš jų pažvelgia žemyn ir taria:
- Aukštai...
Kitas atsako:
- Aha...
Pirmasis vėl pažvelgia žemyn ir vėl taria:
- Turbūt tris dienas žemyn krisčiau...
Kitas atsako:
- Turbūt...
Pirmasis vėl pažvelgia žemyn ir vėl taria:
- Bet turbūt mirčiau...
Antrasis:
- Kodėl?..
Pirmasis:
- Tai tu pabandyk tris dienas nieko nevalgyt...

Pekine ruošiamas Tarybų Sąjungos puolimo planas. Didysis vadas Mao Dze Dunas pasilenkęs prie žemėlapio kuria mūšio strategiją:
- Iš dešiniojo flango 100 milijonų, iš kairiojo flango 100 milijonų, per vidurį 200 milijonų ir dar 200 milijonų paliksime rezerve. Į mūšį mesime visus tankus...
- Ką, visus tris?
- Taip visus tris, o iš viršaus aviaciją.
Čia atsistojo vienas generolas ir sako:
- Aviacijos nebus.
- Nebus? Kodėl?
- Lakūnas susirgo.

Bičas pirmą kartą eina į teatrą. Na atėjo kaip į futbolą: su alum ir džiovinta žuvim. Pradėjo gesti šviesos, prasideda veiksmas, bičiukas pradėjo blaškytis kur čia alaus butelį atidaryt. Čia kaimynas jį baksnoja:
- Tu ką, pirmą syk teatre?
- Nu tipo jo, o ką?
- Taigi po kėde yra labai patogus kabliukas, su juo tą butelį patogiai atidarysi.
Bičas žiuri po kėde - akurat, kabliukas įsuktas. Na atidaro jis ta alaus butelį ir pradėjo valyti žuvį. Nuvalė - rankoje pilna žvynų ir pelekų, pradėjo vėl blaškytis, kur čia juos išmest. Kitas kaimynas baksnoja:
- Tu ką, pirma syk teatre?
- Taip blyn! Pirmą! Ir ką?
- Tai o kam tada programėlę turi? Suvyniok viską į ją ir bus tvarkoj!
Na bičiukas suvyniojo viską į programą, sėdi patenkintas, geria alų, užkanda žuvimi, žiūri veiksmą. Po kažkurio tai laiko alus pasibaigė ir bičas užsimanė pamyžt. Na stojasi, bando išeiti pro eiles. Vėl jį kažkoks kaimynas baksnoja:
- Blyn vaikine, toks jausmas, kad tu pirmą kartą teatre!
- Užknisot jau mane! Taip! Aš pirmą kartą teatre!
- Nu taigi tu balkone!
- Na ir kas?
- Taigi prieik prie krašto ir pavaryk žemyn! Vis vien tamsu ir nifiga niekas nematys!
Pagalvojo bičas, "ale tikrai, nieks gi nepamatys". Na prieėjo jis prie krašto ir pavarė čiurkšlę žemyn. Praėjo 5 sek., nedaugiau. Apačioj klyksmas:
- Bl**, n****!!! Kas ten pirmą syk teatre!!! Į šonus vedžiok idiote!!!!!

12 apaštalų sugalvojo Jėzų padaryti tikru vyru. Pakvietė miesto gražiausią mergą, nuvedė į Jėzaus kambarį, o jie patys už durų klausėsi. Po kurio laiko išbėga mergina cypdama. Vienas apaštalas klausia Jėzaus:
- Kas atsitiko?
Jėzus atsako:
- Žiūrėjau pro langą į šį gražų pasaulį. Atsisuku į kambarį, o ten sėdi moteris išsižergusi ir jai tarp kojų kažkokia žaizda. Aš pridėjau ranką ir ją užgydžiau...