Sėdi psichiatras savo kabinete, liūdi - niekas neateina... Pacientų nėra.
Staiga į kabinetą pamažu praverdamas duris keturiom įropoja žmogus, kažką laikantis dantyse, rankose, ir dar kažkas velkasi jam iš paskos...
Psichiatras:
- Oi, ir kas gi čia pas mus atvyko? Turbūt tai gyvatėlė, mažytė gyvatėlė... Šliaužk čia, gyvatėle, šliaužk, gydytojas tau padės.
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- A-a-a, turbūt vėžliukas pas mus į svečius atropojo. Ropok ropok čionai, vėžliuk, į sofą, ir papasakok gydytojui kas tau nutiko...
Žmogus neigdamas pamojavo galva...
- Tai kas gi čia pas mus? Turbūt mažas sliekiukas?!
- Gydytojau, eikit na*ui, aš jums internetą tiesiu!

Susitinka du senokai nesimatę draugai ir skundžiasi:
- Mano žmona taip taupo... Nuperka kauliukų, savaitę mes juos graužiam apkeptus, paskui užpila vandeniu, savaitę valgom sriubą, dar kartą užpila, dar savaitei sriuba...
- Čia dar niekis, mano žmona nusiperka triusikus, panešioja iš vienos pusės savaitę, paskui iš kitos pusės savaitę, po to prakerpa skylę ir man nauja maikė.

Eina du alkoholikai gatve, vienas kitam sako:
- Sporijam iš butelkos, kad pirmas žodis, kurį pasakys mano žmona mane pamačius, bus "brangusis".
- Tu į save pažiūrėk - girtas visas, purvinas kaip bomžas...
- Nu sporijam?!
- Taigi aš žinau tavo žmoną - ragana belekokia...
- Nu sporijam?!
- Nu gerai, sutinku.
Prieina prie durų.
- Atidaryk prašau duris, tavo brangusis grįžo.
- Brangusis??? Kad tu chroniau padvėstum, vėl girtas kaip tapkė!

Susituokia jauna porelė. Ir po vestuvių paaiškėja, kad vaikinas nei bum bum apie seksą nesupranta... Jauna žmona ir taip, ir anaip bando užsiminti, o jis nesupranta nors tu ką. Eina vargšė nuliūdus ir sutinka pagyvenusią kaimynę, ta jos ir klausia:
- Tai, vaikeli, kas atsitiko?
- Na va, teta, tokia bėda.
Pasipasakoja viską. Kaimynė ir sako:
- Eik namo, apsimesk, kad sunkiai sergi. Vyras, aišku, susirūpins, tada jį atsiųsk pas mane. Ir viskas bus tvarkoj.
Na ką, parvaro pana namo, griūna į lovą ir vaidina, kad baisiai blogai jai. Grįžta ir vyras. Mato, žmona mirtim vaduojas. Išsigąsta, o žmona vos liežuvį apversdama siūlo:
- Eik pas kaimynę, senas žmogus, gal žinos kaip padėti.
Nulekia pas kaimynę. Kaimynė sako:
- Tu turi tokią stebuklingą šaknelę, kuri ligas gydo.
Ir paaiškina naudojimo instrukciją. Vyras grįžta namo, šoka į lovą, padaro kaip mokė. Žmona atsikelia iš lovos, linksma, laiminga, kaip rožė žydi. O vyras toks liūdnas, liūdnas prie stalo sėdi. Žmona apkabina ir klausia:
- Kas tau yra? Nesidžiaugi, kad pasveikau?
- Ech, būčiau žinojęs, kad tokią šaknelę turiu, tai nei tėvas būtų miręs, nei karvė nugaišus...

Atėjo Kalėdos. Kaziukas iš vaikų namų nusiuntė atviruką Kalėdų seneliui ir prašė:
– Aš noriu traukinuko, mašinytės, namuko ir tikros „Ferari“ mašinos!
Pašto darbuotojai pamatė tą laišką, pagailėjo jo ir nusiuntė tai, ko jis norėjo. Po savaitės sulaukia atsakymo:
– Ačiū, Kalėdų seneli, kad padovanojai man tai, ko aš norėjau, bet tikros „Ferari“ negavau, tikriausiai tie ilgapirščiai iš pašto pavogė.

Tramvajuje sėdi senutė. Šalia jos stovi liesas išvargęs studentas.
- Ko gi tu, mielasis, toks sulysęs? - kreipiasi į jį senutė.
- Užduoda daug, - atsako studentas.
- Tu turbūt pirmūnas?
- Ne...
Senutė, matydama studentą ant rankos užsimetus apsiaustą, pasiūlo:
- Duok, mielasis, nors tavo apsiaustą palaikysiu, juk tau sunku.
- Čia ne apsiaustas, - atsako vaikinas, - čia studentas Petraitis. Va jis - pirmūnas.

Vyras su žmona ruošiasi eiti į miestą, o kelias į jį eina per mišką. Vyras rengiasi, kaklaraištį pasiriša. Staiga į kambarį įbėga susijaudinusi žmona ir pradeda šaukti:
- Alkanas lokys miške suėdė du žmones!
Vyras ramiai lyg nieko nebūtų girdėjęs:
- Na, ko čia stovi? Eik, ruoškis.
Žmona:
- Aš niekur neisiu - bijau!
Vyras taip pat ramiai:
- Sakiau tau, kad eitum ruoštis. Ir paskubėk.
- Gal tu proto netekai? Juk sakiau, kad miške alkanas lokys du žmones suėdė! - bando jį perkalbėti žmona.
Vyras:
- Kvaiša, ruoškis greičiau, kol lokys dar sotus!

Vyras ir žmona lovoje naktį. Žmona sako:
- Mielasis! Aš visada buvau įsitikinusi, bet dabar tiesiog noriu išgirsti dar kartą - ar tu mane myli?
Vyras kiek pamąstęs klausia:
- Kiek?
Žmona:
- 3600 dolerių, mielasis. Tai rankinukas pagamintas iš tikros krokodilo odos, labai patinka.
Vyras:
- Gerai.
Po keletos minučių vyras sako:
- Mylimoji mano! Sakiau, kad aš myliu tave, tu gražiausia, pati protingiausia ir vienintelė pasauly moteris?
Žmona kiek pamąsčiusi:
- Kiek?
Vyras:
- Dvi dienos, mylimoji. Pažvejosiu ir grįšiu.

Ateina naujas rusas į automobilių parduotuvę ir sako:
- Man Porsche. Sutvarkė jam Poršą, išblizgino. Išvažiavo. Po valandos grįžta:
- Vyrai, problemos. Pas mane čia... Hmm... Greičių dėžė nuėjo...
Na ką, garantija yra - nuėjo į sandėlį, paėmė, pakeitė. Išvažiavo.
Grįžta po valandos. Vėl ta pati problema. Garantija lieka garantija. Nuėjo į sandėlį, žiūri - tik dvi liko greičių dėžės... Pakeitė. Išvažiavo.
Po pusvalandžio grįžta rusas į parduotuvę vėl. Ta pati problema - greičių dėžė nuėjo. Atvilko iš sandėlio paskutiniąją, pakeitė. Tuo pačiu parduotuvės vedėjas ir sako:
- Jūs atleiskite, mes jums norėtumėme pasodinti mūsų darbuotoją, kad pažiūrėtų, kaip ta greičių dėžė subyra.
- Ok, nėra problemų, tegul sėda.
Važiuoja! Pirmas bėgis - 80 km/h, antras - 120, trečias - 180, ketvirtas - 220, penktas - 260, šeštas - 300... Parduotuvės darbuotojas visas pašiurpęs stebi šitą skridimą. O naujas rusas čia sako:
- O dabar - raketa! - pasakė ir sugrūdo bėgių rankeną ten, kur raide R pažymėta...

Buvęs gatvės mušeika tapo solidžiu verslininku. Tikras grietinėlės atstovas - spauda tik fotografuoja, partijos į savo narius kviečia. Viskas būtų nuostabu, jei ne viena bjauri yda iš senojo gyvenimo - labai jau jis keikėsi. Taigi žmona jam ir patarė vietoj keiksmų vartoti gėlių pavadinimus. Idėja vyrui patiko. Ir štai kartą jie su žmona išsiruošė į teatrą. Ateina ir mato - privačioje jų ložėje sėdi kažkoks neaiškus tipas. Vyrukas susinervina ir pratrūksta:
- Ei, tu, Gvazdike! Narcizink iš čia! Nes kaip užtulpinsiu, tai pilnas kelnes pripakalnutinsi!