Pagavo žvejys auksinę žuvelę. Žuvelė, kaip visada, pasakė, kad gali išpildyti jo norą. Žvejys ir sako:
- Padaryk taip, kad man visą laiką sektųsi.
Žuvelė sutiko ir žvejys ją paleido.
Susivyniojo žvejys meškeres, eina namo, žiūri - ant kelio 10 litų guli! Pasiėmė juos ir greitai nubėgo į hipodromą, kur pastatė už patį blogiausią arklį, santykiu šimtas prie vieno. Arklys atbėgo pirmas! Žvejys susirinko krūvą pinigų ir nubėgo į kazino. Pradėjo lošti, statyti. Ir vis laimi! Ir taip išlošė pusę milijono!
Išeina jis su tais pinigais ir galvoja: "Ką čia dabar daryt? Eisiu į viešnamį."
Nueina jis į viešnamį, o ten jį pasitinka prižiūrėtoja ir sako:
- Jūs esat mūsų 10000-asis lankytojas! Todėl jums viskas nemokamai. Ko pageidausite? Brunečių? Blondinių? Apkūnių ar plonų?
Žvejys:
- Žinot, norėčiau indės...
- Gerai, jokių problemų. Jūs mūsų klientas, o kliento noras - mums įsakymas.
Suranda žmogeliui indę. Jis praleidžia fantastišką, kaip iš Kamasutros vadovėlio, naktį.
Ryte atsibudęs sėdi, rūko.
Indė ir klausia:
- Mielasis, gal kas negerai buvo?
- Supranti, man nepatinka tas raudonas taškas tau ant kaktos.
- Tai tu gali jį nutrinti, jei tik nori.
Žvejys išsitraukia monetą, nutrina tašką ir surinka!
Indė išsigąsta ir klausia:
- Kas atsitiko?!
- Tu nepatikėsi! Mašiną laimėjau!

Susitinka ilgai nesimatę du draugai. Vienas sako:
- Sveikas, Jeronimai. Kaip gyveni papasakok? Kokios naujienos, kaip sekasi? Kaip žmona? Gal jau ir vaikų turi?
Jeronimas atsako:
- Gerai gyvenam. Va ir žmona nesiskundžia, turiu dukrą - neseniai gimė.
- Nu?! Nu ir į ką panaši? Kaip atrodo?
Jeronimas:
- Nu, protu aišku į mane, o išvaizda aišku į motiną.
Draugas:
- Nu ir nepasisekė mergai! Ir durna, ir negraži...

Stovi du mentai šalikelėj ir su dryžuota lazdele bapkes užkalinėja. Žiūri - diedukas su pilnu vežimu pieno bidonų važiuoja. Mentai jį sustabdo:
- Ko jums prireikė vaikiai?
- Ką bidonuose veži, seni?
- Šitame yra kokoso pienas, šitame - kokoso grietinė, o tai šiame - kokoso varškė.
- Seni, tu ką mentus išdurt bandai? Iš kaimo važiuoji, tai apie kokius kokosus svajoji?!
- Netikit? Šekit, paragaukit.
- Taip, seni, geras tavo pienas ir grietinė visai nieko. Na gerai, seni, varyk, paleidžiam.
- Ką rimtai galiu važiuot vaikinai?
- Važiuok na, važiuok greičiau.
- No-o-o-o-o, Kokose, no-o-o-o...!!!

Du draugai atsibunda ryte po gero tūso. Vienas kitą norėdamas paprikolint sako:
- Na tu vakar ir prisilakei, tikriausiai net neatsimeni, kaip aš tavę naktį išdulkinau... Taip kad, brolyti, 1:0...
Po kiek laiko vėl tūsas, kitą rytą draugelis sako:
- Pameni, praeitą kartą sakei, kad išdulkinai mane miegantį? Taip kad dabar 1:1, aš tave irgi padariau.
Tas, trindamas užpakalį:
- Ei, baik bajerius, čia tipo prikolas buvo, pajuokavau aš tada...
- Ką, rimtai?! Na, tada 0:1!

Prabudo naujametinį rytą Liudvikas XIV. Nuotaika puiki, pasirąžė, pro langą žvilgtelėjo, lauke šviežias sniegelis, saulutė šviečia. Puikumėlis! Staiga žiūri, ant sniego "sysiuku" geltonai parašyta: "Liudvikas - durnius!" Supyko karalius, sušaukė mokslininkus, liepė kaltininką surasti. Tris dienas, tris naktis šie dirbo, ketvirtą atėjo ir sako:
- Jūsų Didenybe, sysiukas - Bekingemo hercogo!
Liudvikas įsiutęs trepsi kojomis ir šaukia:
- Uždaryti visus uostus šiaurėje, skelbiu Anglijai karą!
Tačiau mokslininkai neatlyžta:
- Jūsų Didenybe, vienas subtilus reikalas...
- Koks ten dar reikalas?! - staugia karalius.
- Tačiau rašysena - Karalienės...

Mokytoja pradinukams liepė papasakoti apie tai, kas, jų nuomone, brangiausia. Jonukas papasakojo apie tėvo BMW, Onutė – apie mamos vėrinį. Atėjo Petriuko eilė. Šis pareiškė:
– Mėnesinės!
Mokytoja:
– Petriuk, galvok ką kalbi... Ar bent žinai, kas tai yra?
– Ne, nežinau... Bet tai turbūt labai brangu, nes kai vakar vyriausia sesuo pasakė, kad nėra mėnesinių, mama nualpo, tėvą ištiko infarktas, o kaimynas nusišovė!

Vyksta pamoka. Mokytoja klausia:
- Vaikai, kokius vaistus žinote?
Ranką kelia Onutė:
- Dimedrolis!
Ranką kelia Marytė:
- Analginas!
Ranką kelia Petriukas:
- Viagra.
- Petriuk, kaip tu šitaip gali... Ir nuo ko gi šitie vaistai? - klausia mokytoja.
- Nuo trydos.
- Kaip tai nuo trydos?
- Na, kiekvieną vakarą po vakarienės mama tėtei duoda viagros ir sako: gerk, tai gal tas tavo šūdas sukietės!

Mirė žmogelis ir nukeliavo i dangų. Dievas jam sako:
- Buvai blogas, tad turėsi grįžti į žemę ir išpirkti savo nuodėmes, paversiu tave paukščiu...
Nespėjo žmogelis nei žodžio ištarti, kaip apsidairęs pamatė, jog sėdi vištidėj tarp vištų... Nu ką, sėdi jis ir
nežino ka veikti. Netikėtai viena višta jam sako:
- Dėk kiaušinius.
- Tai kad nemoku, - liūdnai atsako žmogelis.
- O kas čia sunkaus? Tereikia labai pastenėti ir padėsi kiaušinį.
Nu ką, žmogelis nenori, kad Dievas supyktų. Pradėjo stenėti. Stenėjo, stenėjo... Tik staiga pasigirsta žmonos balsas:
- Petrai, kelkis, visą lovą prišikai!

Išplaukė kartą trys draugai laivu. Staiga juos užklupo audra ir sudaužė laivelį... Išmetė vargšelius į negyvenamą salą. Gyveno jie metus, antrus, trečius... O po dešimt metų pagavo auksinę žuvelę. Ši ir sako:
– Išpildysiu po du jūsų norus.
– Aš noriu puokštės gėlių ir sugrįžti pas žmoną, – ištarė pirmasis.
Antras sako:
– Aš noriu butelio šampano ir sugrįžti pas merginą.
Šiedu iškeliavo, o trečias pagalvojo ir sako:
– Man dėžę degtinės ir sugrąžink draugus atgal.

Vyksta gramatikos pamoka. Mokytoja prie lentos iškviečia Rūtelę ir sako:
- Parašyk sakinį su žodžiais "mergaitė" ir "miškas".
Rūtelė parašė: "Mergaitė išėjo iš miško".
- Gerai, Rūtele, sėskis, o tu, Petriuk, perdaryk tą sakinį į neigiamą.
Petriukas parašė: "Ne mergaitė išėjo iš miško".
- Ne, Petriuk, negerai, reikia ištaisyti, - sako mokytoja.
- Panele mokytoja, šito jau neištaisysi - šitas jau visam gyvenimui...