Narkomanas laukia draugų. Kankina nenumaldomas noras "suvartoti" dozę. Bet bijo, kad atėjus draugams užmirš, ką norėjo jų paklausti. Dar kiek pasikankinęs, kad nepamirštų, klausimą užsirašo ant lapelio, kurį prisega prie durų. Tada ima dozę, kaifuoja. Skambutis į duris. Narkomanas prieina ir skaito iš lapelio:
- Kas ten klaustukas.
Kitapus durų pasigirsta atsakymas:
- Atidaryk kablelis tai mes kablelis tavo draugai taškas.

Varo naujasis rusas naujausiu "Mersu". Žiūri - dviratininkas važiuoja. Ramiai aplenkė bičelį. Važiuoja toliau, tik staiga "vsiuch" - dviratininkas ir aplenkė. Naujasis rusas nesuprato kaip čia gali taip būt, tad paspaudė ant gazo, prisivijo ir aplenkė. Po kurio laiko dviratininkas vėl tik vziiich - ir vėl aplenkė. Rusas susinervino, gazą iki galo, vėl aplenkė dviratininką. Tik žiūri - anas vėl atvaro, vsiuch ir pralenkė. Rusas prisivijo dviratininką, susistabdė ir klausia:
- Klausyk, kaip tu čia taip padarai?
- Dar kartą mane už petnešų užkabinsi - į dūdą tau duosiu!

Du kelių policininkai tikrina susistabdę vargšelį zapuko vairuotoją. Staigia iš toli baisiu greičiu atlekia naujas, galingas džipas. Vienas policininkas šoka jo stabdyti. Džipas sustoja už puskilometrio, paskui atbulas privažiuoja prie policininkų. Lėtai atsidaro langas ir pro jį išlenda vos į tą langą telpantis piktas veidas.
- Tu stabdei, žąsine?! - pasiteirauja vairuotojas.
- Ne, ne aš, - išsigąsta policininkas.
- Tai gal tu? - klausia jis kito pareigūno.
- Ne, aš nestabdžiau, - puola atsikalbinėti ir antras.
- Klausykit, vyrukai, geriau jau grąžinkit man teises, - staiga pareiškia zapuko vairuotojas, - arba aš pasakysiu, kuris stabdė.

Į maisto prekių krautuvę mažame Suvalkijos kaimelyje nešinas trilitriniu stiklainiu atbėga berniukas ir mandagiai prašo:
- Įpilkite man, prašau, tris litrus šviežio medaus.
Pardavėja įpila ir duoda stiklainį atgal.
- Tėvelis jums pinigėlius rytoj atiduos! - patikslina vaikigalis.
- Na jau ne! - supyksta pardavėja, išplėšia stiklainį vaikui iš rankų ir jo turinį supila atgal į kanistrą. - Kai bus pinigai, bus ir medus!
Berniukas paima tuščią stiklainį ir bėgdamas pro duris sau sako:
- Teisus buvo tėtis! Medaus liko pakankamai dviems riekėms duonos...

Petriukas skambina savo tėvui ir sako:
- Tėveli, ką darai? Kaip tau sekasi?
Tėvas atsako:
- Petriuk, aš darbe, neturiu laiko, netrukdyk!
Po 5 minučių Petriukas vėl skambina. Tėvas jam vėl sako:
- Petriuk, netrukdyk, aš dirbu!
- Bet katinas prišiko ant kilimo...
- Tai išvalyk!
Po kiek laiko Petriukas vėl skambina.
- Petriuk, aš sakiau, kad neturiu laiko, aš užsiėmęs...
O Petriukas atsako:
- Bet mama su kaimynu užsirakino duris ir aš matau pro rakto skylutę, kaip kaimynas maunasi kelnes! Jei ir jis prišiks, aš nevalysiu!

Lėktuvu skrenda rusas, anglas ir lietuvis. Skrenda virš Anglijos, anglas išmeta šaldytuvą.
- Kodėl išmetei šaldytuvą? - klausia lietuvis.
- Ai, pas mus jų ir taip pilna...
Skrenda virš Rusijos. Rusas išmeta kepurę.
- Kodėl taip padarei? - vėl klausia lietuvis.
- Pas mus jų ir taip daug.
Skrenda virš Lietuvos. Lietuvis išmeta rusą.
- Kodėl tu išmetei rusą??? - klausia anglas.
- Ai, pas mus jų ir taip pilna...

Mokykloje mokytoja vaikams pasiūlo parašyti rašinį tema "Mamą turiu tik vieną”. Kitą dieną ateina savo rašinio skaityti Marytė:
- Šią vasarą mes su mama atostogavome Ispanijoje. Deginomės ir maudėmės. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Atėjo Jonuko eilė:
- Mes su mama atostogavome kaime. Uogavome ir grybavome. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Skaito Petriukas:
- Vakar aš grįžau namo labai išalkęs. Atsidariau šaldytuvą, o ten radau tik du butelius alaus. Tai vieną atsidariau ir išgėriau. Po kiek laiko pabudo mama ir liepė man atnešti du butelius alaus. Aš jai ir sakau: "Mama, turiu tik vieną”.

Prancūzijos avialinijų lėktuvas sudūžta Afrikos džiunglėse. Visi keleiviai žūsta, tik vienai labai žaviai stiuardesei pavyksta išlikti gyvai. Žinoma, iš jos uniformos liko tik pavadinimas, bet Afrikoje šilta. Panelė ima brautis per brūzgynus. Ją pamato už vešlaus krūmo pasislėpę du kanibalai - tėvas ir sūnus. Tėvas praranda žadą. Sūnus, ilgokai rijęs seiles, stukteli tėvui į pašonę:
- Ką, tėvai? Puolam ir suvalgom?
Tėvas papurto galvą, įsikiša už juostos peilį ir taria:
- Ne, mano sūnau. Valgysim tavo mamą.

Studentas neišlaikė egzo ir stovi liūdnas prieš dėstytoją.
– Rašau jums 2, ateisite perlaikyti.
– Eee... O jei aš savo galva suolą į dvi dalis perlaušiu, jūs man už tai 5 parašysite?
– Negali to būti, bet galime patikrinti.
Studentas perlaužė suolą galva.
– Gerai, rašau jums 5.
– O jei aš sieną pramušiu galva, 7 parašysite?
– Na, to tai jau tikrai nepadarysi. Bet jei pavyks – parašysiu.
Studentas pramušė.
– Oho... Na, rašau jums 7, eikite.
– O davai aš ant jūsų pasisiosiu ir nuo jūsų pradės kvepėti gėlėmis! Už tai 9 parašysite?
– Pasakos!
– O parašysite 9?
– Parašysiu!
Pasisiojo studentas ant dėstytojo, tas uosto, uosto...
– Tai kad lyg ir nekvepia gėlėmis...
– Iš tikrųjų nekvepia... Na gerai, rašykite 7, ir aš einu...

Paskaita psichologijos fakultete:
- Šiandien tirsime tris žmogaus emocijas: nuostabą, susierzinimą ir sužvėrėjimą.
Dėstytojas paima telefoną ir surenka atsitiktinį numerį:
- Alio. Laba diena, pakvieskite prašau Igną.
- Jūs apsirikote, čia toks negyvena.
Padėjęs ragelį patenkintas dėstytojas:
- Tai buvo pirmoji stadija. Žiūrėkite toliau...
Vėl surenka tą patį numerį:
- Alio. Sakykite, o Ignas dar negrįžo?
- Aš jums jau sakiau, kad čia toks negyvena! (susierzinęs balsas)
Dėstytojas dar labiau patenkintas:
- O dabar paskutinė stadija.
Vėl renka tą patį numerį:
- Alio. Klausykite, kai ateis Ignas, perduokite jam...
Pertraukia šaukimas:
- Kiek kartų galiu sakyti... Aš tą jūsų Igną...
Dėstytojas triumfuodamas deda ragelį.
Tada prie jo prieina studentas ir sako:
- Jūs pamiršote dar vieną stadiją.
Pats surenka tą patį numerį:
- Alio. Laba diena. Jus trukdo Ignas. Man niekas neskambino?