Pareina žmona sušlapusi naujus batus ir sugalvoja padžiovinti orkaitėje. Aišku užmiršta - batai sudega... Galvoja kaip čia vyrui dabar pasakyti, kad nebūtų vėjo?! Prieš vyrui grįžtant namo, apsivelka trumpą sijonėlį, o iš po jo viską šalin. Vos išgirdus žingsnius reikiama puse atsisuka, pasilenkia ir plauna grindis. Vyrui akys didelės, čiumpa brangiąją ir ... Moteriškė ginasi:
- Palauk, batai orkaitėje sudegs...
Vyras:
- Bus tų batų!

Varo naujasis rusas naujausiu "Mersu". Žiūri - dviratininkas važiuoja. Ramiai aplenkė bičelį. Važiuoja toliau, tik staiga "vsiuch" - dviratininkas ir aplenkė. Naujasis rusas nesuprato kaip čia gali taip būt, tad paspaudė ant gazo, prisivijo ir aplenkė. Po kurio laiko dviratininkas vėl tik vziiich - ir vėl aplenkė. Rusas susinervino, gazą iki galo, vėl aplenkė dviratininką. Tik žiūri - anas vėl atvaro, vsiuch ir pralenkė. Rusas prisivijo dviratininką, susistabdė ir klausia:
- Klausyk, kaip tu čia taip padarai?
- Dar kartą mane už petnešų užkabinsi - į dūdą tau duosiu!

Nukrito lėktuvas šalia negyvenamos salos. Gyvas liko tik vienas vyras ir šešios moterys.
Pagyveno kelias savaites, kaip ir sekso užsimanė. Na ir sutarė, kad kiekvieną dieną vyras pamylės po vieną moterį, o sekmadieniais ilsėsis.
Praėjo geras pusmetis, jau atsbodo vyrui, nebegali. Na ir kaip tyčia pro šalį plaukia gruzinas su valtele. Vyras šiaip ne taip prisišaukė, išlipusiam gruzinui sako:
- Klausyk, duok man valtį, o tu galėsi čia pasilikt ir mylėtis šešias dienas kasdien su skirtinga moterim, o septintą ilsėtis.
Gruzinas nužiūrėjo vyruką, pastūmė valtį į vandenyno bangas ir sako:
- O na*ui man ilsėtis?

Atsidarė prekybos centras, kuriame moterys gali nusipirkti sau sutuoktinį.
Prie įėjimo kabo taisyklės:
1. Apsilankyti čia galite tik vieną kartą;
2. Parduotuvėje yra šeši aukštai ir kylant aukščiau kyla sutuoktinių kokybė;
3. Jūs galite užsukti į bet kurį aukštą ir išsirinkti iš jo sutuoktinį arba pakilti į kitą aukštą;
4. Draudžiama grįžti į žemesnį aukštą, jei nusprendėte kilti aukščiau.
Viena moteris nusprendė užsukti į tą parduotuvę. Prie įėjimo į pirmą aukštą ji rado iškabą: "Gerai uždirbantys vyrai" ir iš karto pakilo į antrą aukštą. Ten iškaba skelbė: "Gerai uždirbantys vyrai, kurie myli vaikus." Moteris nutarė kilti aukščiau. Trečiame aukšte rado užrašą: "Gerai uždirbantys, ištikimi vyrai, kurie myli vaikus." "Oho," - pagalvojo moteris, - "Tai kas tada laukia viršuj?" Ketvirtame aukšte ji pamatė užrašą: "Labai gražūs, gerai uždirbantys, ištikimi vyrai, kurie myli vaikus." "Negali būti!" - moteriai net kvapą užėmė, - "O tai čia tik ketvirtas aukštas!" Ji ėmė kilti į penktą aukštą. Ten ją pasitiko toks užrašas: "Nepaprasto grožio, ištikimi, gerai uždirbantys vyrai, kurie myli vaikus, padeda namuose ir yra tikri romantikai." Moteris jau norėjo eiti į šitą aukštą, bet pagalvojo, kad liko dar vienas. Ten turėtų būti iš viso dievai. Šeštame aukšte ji perskaitė tokį skelbimą: "Jūs esate 98 567 473 šio aukšto lankytoja. Čia nebėra vyrų. Šis aukštas pastatytas tik tam, kad įrodytų, jog moterims neįmanoma įtikti. Ačiū, kad apsilankėte mūsų parduotuvėje."
O kitoje gatvės pusėje atsidarė tokia pat parduotuvė vyrams. Su tokiomis pat taisyklėmis. Pirmame aukšte iškaba skelbia: "Moterys, kurioms patinka seksas." Antrame aukšte lankytojus pasitinka skelbimas: "Moterys, kurioms patinka seksas ir kurios moka skaniai gaminti." O aukščiau nė vienas dar nebuvo pakilęs...

Ankstyvas rytas, saulė dar nepatekėjusi. Iš lovos tyliai tyliai atsikelia žmona, pasižiūri į savo miegantį vyrą, nusišypso. Nueina prie balkono durų, tyliai tyliai praveria ir įsliūkina pro jas. Įkvepia tyro rytmečio oro, nužvelgia balkone gulinčius daiktus ir giliai atsidūsta... Vėl nusišypso... Tyliai tyliai paima meškerykotį ir sulaužo jį, griebia kitą ir vėl triokšt. Supainioja visus valus, išmeta visas rites, pamato tą "prakeiktą dvokiančią dėžę" ir, sukaupusi visas jėgas, perverčia ją per balkono kraštą. Tada tyliai tyliai nusėlina į virtuvę, ištraukia iš šaldytuvo pakuotę alaus, supila ją visą į kriauklę. Jos veide palaiminga šypsena... Tyliai tyliai ant pirštų galų ji grįžta į lovą, palenda po anklode, prisiglaudžia prie vyro... Gyventi jai liko lygiai pusvalandis...

Atėjo rusas, anglas, ir lietuvis į zoologijos sodą darbo ieškoti. Zoologijos sodo prižiūrėtojas sako:
- Eikit ir nudažykit dramblį raudonai.
Pirmas ėjo rusas. Dažė, dažė, o dramblys ėmė ir nuspyrė rusą.
Po to ėjo anglas. Dažė, dažė, o dramblys ėmė ir nuspyrė anglą.
Trečias ėjo lietuvis. Atėjo lietuvis prie dramblio ir įspyrė jam. Tas ir paraudonavo.
- Dabar, eikit prie dramblio ir išmokykite jį sakyti "taip" ir "ne".
Pirmas ėjo rusas. Tas sako drambliui:
- Sakyk taip, sakyk ne.
Tas tyli. Po to ėjo anglas. Tas drambliui irgi sako:
- Sakyk taip, sakyk ne.
Tas tyli. Trečias ėjo lietuvis. Priėjo arčiau dramblio ir įspyrė jam. Lietuvis jo klausia:
- Skaudėjo?
Dramblys sako:
- Taip.
- Nori dar?
- Ne!!!

Mokykloj inspektorius tikrina mokytojų darbą. Užeina patikrint ir anglų kalbos mokytojos darbą. Visos vietos klasėje užimtos, tik gale pas Petriuką vieta laisva. Ką darysi, pasodina pas jį inspektorių ir pradeda vesti pamoką. O mokytoja jaunutė, tik ką po universiteto, jaudinasi. Rašo lentoje sakinį, kreida perlūžta, nukrenta, mokytoja pasilenkus pakelia kreidą ir atsisukus į klasę klausia:
- Ką aš čia parašiau?
Visi tyli, tik vienas Petriukas ranką kelia.
- Na, Petriuk, sakyk kas čia parašyta.
- Su tokiu užpakaliu ne mokykloj dirbt!
Mokytoja ne tik kad parausta, jau net žaliuot pradėjo....
- Lauk iš klasės!!!!!!!!!
Petriukas eina nunarinęs galvą iš klasės, prie durų atsisuka į inspektorių ir sako:
- O tu durniau, nemoki tai ir nepasakinėk!!!!!

Ligoninę tikrina Sveikatos ministerijos komisija, vaikščioja po visus kabinetus, kalbina ligonius, visiems užduodami tie patys klausimai. Sutinka vieną ligonį ir klausia:
- Kuo sergate?
- Hemorojus...
- Kaip gydo?
- Tepa.
- Kuo tepa?
- Jodu.
- Gal turite pretenzijų?
- Neturiu...
Dar vienas su hemorojumi, ir dar, ir dar. Pagaliau sutinka vieną ligonį su perrištu kaklu. Apsidžiaugę jo klausia:
- Kuo sergate?
- Angina.
- Kaip gydo?
- Tepa.
- Kuo tepa?
- Jodu.
- Gal turite nusiskundimų?
- Turiu prašymą: tegul man tepa pirmam.

Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."

Eina Petriukas gatve, žiūri nuliovas mersas stovi. Niaukti langai. Prieina, pabarškina į langą. Bzzzz... nusileidžia, o ten mafijozas, skusta galva. Petriukas sako:
- Sveiki, aš – Petriukas. Po 15 minučių aš pro čia eisiu su panele, gal galite su manimi pasisveikinti?
- Nu, Petriuk, nėra problemų, galiu...
Nu po 15 minučių Petriukas eina pro tą pačią vietą, privažiuoja tas pats mersas. Bzzz... langas nusileidžia. Išlenda tas pats mafijozas ir sako:
- Zdarov, Petriuk, kur eini?
- Dusk, gaidy, kada skolą?