Pamoka. Mokytoja klausia laikydama ant rankų ežiuką:
- Vaikai, gal kas pasakys kas čia?
Marytė sako:
- Liūtas!
- Ne, ne liūtas, - sako mokytoja.
Kita mergaitė:
- Tai žirafa!
- Nu, ir ne žirafa, vaikučiai, - sako mokytoja.
Dar vienas berniukas kelia ranką ir sako:
- Žinau. Tai kiškis!
- Ne, vaikai, ir ne kiškis. Gal kas nors tikrai žinote, koks tai gyvūnas?
Petriukas:
- Aš žinau!
Mokytoja:
- Tai ateik prieš klasę ir pasakyk visiems, kas čia.
Petriukas išdidžiai prieina. Visi vaikai kartu su mokytoja įdėmiai žiūri. Jis paima ežį ant rankų ir sako:
- Tai štai koks tu, BRIEDI!

Traukinyje moteriškė su kokių dvejų-trejų metukų anūku įsitaiso šalia kitos garbaus amžiaus ponios. Paaiškėjus, kad ši yra mokytoja, močiutė ragina anūką:
- Na, parodyk poniai mokytojai, kaip moki skaičiuoti atbulai.
Mažylis pradeda:
- Dvidešimt, devyniolika, aštuoniolika, septyniolika, šešiolika...
- Nuostabu, neįtikėtina, - susijaudina mokytoja. - Kur tu, mažutėli, išmokai taip skaičiuoti? Vaikų darželyje?
- Ne, prie mikrobangų krosnelės...

Stovi du muitininkai pasienyje. Žiūri – važiuoja vyrukas su dviračiu, ant bagažinės cigarečių “Marlboro” blokas.
- Ot niekšas, – sako vienas, – taip viešai veža kontrabandą.
- Nieko nepadarysi – bloką galima be muito vežti. Savo reikmėms.
Kitą dieną mato tą patį vyruką, vėl su “Marlboro” bloku ant dviračio bagažinės.
- Tuoj aš tam niekšui baudą išrašysiu.
- Nusiramink, jis turi teisę, savo reikmėms veža...
Situacija kartojasi kasdien maždaug du mėnesius. Galiausiai abu muitininkai prieina prie to vyruko ir sako:
- Žmogau, imk mūsų sunkvežimį, prisikrauk pilną cigarečių ir parsivežk, mes tavęs nestabdysim, tik nebenervink mūsų...
- Ko jūs čia prikibot? Nereikia man jūsų sunkvežimio, aš jau visus dviračius pervežiau...

Važiuoja jaunuolis vežimu per laukus. Tik staiga griežtas balsas iš krūmų:
- Stot, o tai šausiu.
Sustoja. Balsas:
- Dročyk!
Jaunuolis:
- Ė... Kaip čia taip?
- Dročyk, bo šausiu! - ir paleidžia įspėjamajį šūvį į orą. Jaunuoliui nėr ką daryt - dročyja, nuleidžia.
Balsas:
- Dar dročyk!
- Nebegaliu....
- Dročyk, pasakiau! - ir šūvis, kulka tik šalia ausies bzzzzz...
Jaunuolis pukši, stengiasi, nuleidžia.
Balsas:
- Dar dročyk!
- Na, tikrai nebegaliu...
- Gali, dročyk pasakiau.
Jaunuolis is paskutiniųjų stengiasi... Šiaip ne taip pavyksta pabaigt. Čia iš krūmų išeina diedukas su karabinu, už rankos vedasi skaistaveidę geltonkasę ir sako:
- Štai, dukrele, šis jaunuolis tave pavėžės iki miesto.

Kartą rusui, lenkui ir lietuviui karalius įsakė įlipti į uodų statinę, ir kas ilgiau išbus statinėj, tas gaus karauliaus dukters ranką. Pirmas lipa rusas. Valandą ištvėręs išlipa ir sako:
- Viskas, daugiau nebeištversiu.
Antras lipa lenkas. Išlipo po dviejų valandų ir sako:
- Viskas, nebeištversiu.
Lipa ir lietuvis. Praėjo valanda, dvi. Visa diena jau praėjo. Išėjo laimingas ir laimėjo. Per vestuves klausia jo rusas su lenku:
- Kaip tau taip pavyko?
- Matai, kai vieną užmušiau, tai kiti į laidotuves išėjo.

Skambutis į namus. Atsiliepia tarnas:
- Klausau jūsų, sere.
- Perduokite mano žmonai, kad aš dar užtruksiu klube.
- Bet jūsų žmona jau miega.
- Vis vien, aš noriu, kad jūs perduotumėte.
Ragelyje girdisi nueinančio ir ateinančio tarno žingsniai:
- Aš perdaviau, bet vyras atsiliepęs jūsų balsu pasakė, kad aš nešdinčiaus.
- Dabar padarykite, ką aš jums liepsiu. Paimkite šautuvą ir nušaukite tą vyrą.
Po kiek laiko:
- Aš viską padariau, kaip jūs man ir liepėte, tik tas vyras iššoko pro langą ir nubėgo sodu.
- Bet mes neturime sodo!
- Tada jūs sumaišėte telefono numerį.

Verslininkas, pajutęs, kad artėja mirtis, pasikvietė abu savo sūnus.
- Paklausykite, vaikai mano, ką aš jums pasakysiu. Štai mano paskutinis pamokymas jums: visada būkite sąžiningi. Ypač verslo reikaluose. Tik sąžiningumas atneš jums turtus, sėkmę ir pagarbą.
Vyrenysis sūnus bandė paprieštarauti, bet jaunesnysis jį sustabdė:
- Palik jį ramybėje! Argi tu nematai, kad tėtis jau kliedi.

Kalbasi du naujieji rusai:
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Pinigų reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando... Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš - dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
- Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.

Petriuko kaimynai susilaukė kūdikio, tačiau kūdikis gimė be ausų. Petriukas su mama nuėjo aplankyti naujagimio. Mama prieš vizitą įspėjo Petriuką, kad šis nekalbėtų apie kūdikio ausis. Petriukas pažiūrėjo į kūdikį ir sako:
- Koks mielas kūdikis! Mielos pėdutės, rankytės ir oda. O kaip jo regėjimas?
Kūdikio mama sako:
- Puikus!
Petriukas:
- Tai gerai, nes jeigu jam reikėtų akinių, tai ne kažką...

85-erių metų senuko daktaras paprašė tyrimams atnešti spermos. Padavė stiklinį indelį ir pasakė:
- Jūs ramiai parsineškit namo ir atneškite rytoj analizams savo spermos.
Kitą dieną senukas prisistatė pas daktarą su tuščiu indeliu. Kai daktaras paklausė, kas atsitiko, senukas papasakojo:
- Žinot, daktarėli, pirmiausia mėginau dešine ranka - nieko... Paskui bandžiau kaire ranka - vis tiek nieko... Tada paprašiau žmonos, kad padėtų: jinai bandė dešine ranka, paskui kaire ranka - vis tiek nieko... Paskui mėgino burna - pirmiausia su dantimis, paskui išsiėmus dantis - vis tiek nieko. Mes netgi pasikvietėm kaimynę - ji irgi bandė: pirmiausia abiem rankom, paskui pažasty, paskui suspaudus tarp kelių - vis tiek nieko...
Daktaras buvo šokiruotas:
- Jūs dar pasikvietėt kaimynę?!...
- Aha, - atsakė senukas, - Bet taip niekas iš mūsų ir nesugebėjo atidaryt to prakeikto stiklainėlio...