Ligoninė. Labaratorija. Ateina mergina priduoti kraujo. Priduoda. Išeina. Ant kortelės parašyta "P. Petraitienė". Ateina kita mergina, procedūra kartojasi, o ant jos kortelės vėlgi - "P. Petraitienė". Po kelių dienų į registratūrą ateina vyriškis:
- Sveiki, aš Petraitis, gal galėčiau sužinoti savo žmonos kraujo tyrimo rezultatus?
Seselė pasikapsčius randa dvi "P. Petraitienes" ir niekaip nesugeba išsiaiškinti kur kuri - vienai diagnozuotas diabetas, kitai - sifilis. Taip ir stoviniuoja, krapšto galvą. Vyras nerimsta:
- Ar kas negerai?
- Žinot ką aš jums pasakysiu... Nupirkit žmonai du kilogramus chalvos. Jei po dviejų dienų ji nemirs - dulkint jos nepatarčiau...

Laiko studentai egzaminą ir vienas studentas sako dėstytojui:
- Profesoriau, atsakykite į mano klausimą ir aš parašysiu dar 1000 egzaminų, bet jei neatsakysite parašote man dešimt ir viskas.
Pamąstė dėstytojas ir sutiko:
- Gerai, studente, sakyk.
- Kas yra teisėta, bet ne logiška, logiška, bet neteisėta, ir nei logiška, nei teisėta?!
Galvojo dėstytojas vieną valandą, kitą... Neišmąstė nieko ir sako:
- Gerai, studente, nesugalvojau jokio atsakymo.
Parašė dėstytojas jam dešimtuką ir klausia:
- Na, tai koks tas atsakymas?
- Taigi lengva! Va, jūs vedęs jauną žmoną - teisėta, bet ne logiška. Ji turi jauną meilužį - logiška, bet neteisėta, o tai, kad jūs tam savo žmonos meilužiui parašėt dešimt ir paleidot, tai nei teisėta nei logiška...

Susitinka du draugai.
- Tu žinai, kas tokie buvo Da Vinčis, Mikelandželas, Rubensas, Rembrantas?
- Ne.
- O kas buvo Vivaldis, Bachas, Bethovenas, Bramsas?
- Irgi ne.
- O aš žinau, nes vaikštau į koncertus, parodas, muziejus!
- Šaunuolis. O ar žinai, kas toks yra Žibartas Ramanauskas?
- Ne. O kas jis?
- Jis tas, kuris ateina pas tavo žmoną, kai tu būni koncertuose, parodose, muziejuose...

Pasodina dėstytoją į kalėjimą. Sėdi kameroje kartu su narkomanu ir žiūri vienas į kitą.
- Žinai, - sako dėstytojas, - davai pažaidžiam tokį žaidimą?
- Kokį? - klausia narkomanas.
- Aš tau dėstysiu paskaitą, o tu vaidink publiką.
- Nu gerai, žaidžiam! - atsako narkomanas.
Dėstytojas atsistoja ant kedės ir pradeda... Dėsto, dėsto, narkomanas paploja, pašvilpia. Dėstytojui tai patinka, jis dar labiau užsidega noru pasakoti, o narkomanas vėl paploja, pašvilpia. Bet po kurio laiko narkomanui atsibosta. Jis atsistoja, prieina prie dėstytojo ir spiria į kėdę ant kurios stovėjo dėstytojas. Pasilenkia narkomanas prie dėstytojo ir klausia:
- Dėstytojau, jums viskas gerai?
- Gerai, gerai, bet gal matei kas man iš publikos spyrė?

Ateina moteris į policiją ir skundžiasi, kad ją išprievartavo. Policininkas klausia, kaip ji galėtų atpažintį kaltininką. Moteris sako:
- Na, buvo tamsu ir veido nemačiau, bet iš pasididžiavimo dydžio tikrai galėčiau atpažinti.
Policininkas sukvietė visus kaimo vyrus ir liepė sudėti savo pasididžiavimus ant stalo. Moteris eina pro visus, žiūri ir sako:
- Ne tas, ne šitas... Šitas išvis ne iš mūsų kaimo...

Priėmimas Baltuosiuose rūmuose. Dalyvauja ir 3 nusipelnę Vietnamo karo veteranai. Pokylio metu prezidentas pasikviečia juos į savo kabinetą ir sako:
- Vyrai, kare jūs aukojotės Amerikos labui, todėl dabar kiekvienas galit prašyti, ko norit.
Pirmas veteranas:
- Norėčiau namo Floridoje su baseinu ir teniso kortais.
Prezidentas:
- Pasirašau.
Antrasis:
- Noriu didelės rančos Kanadoje. Auginsiu gyvulius ir mėgausiuos gyvenimu.
Prezidentas:
- Su Kanada susitarsime.
Trečias:
- O aš už kiekvieną centimetrą nuo savo pimpalo galo iki kapšelio noriu po 100 dolerių.
Prezidentas:
- Tokį norą išpildyti nebus problemos.
Veteranai atsisveikina su Prezidentu, tačiau jis, smalsumo pagautas, prašo trečiojo trumpam pasilikti. Prezidentas:
- Na, nusimaukit trumpam kelnes.
Prezidentas žiūri taip ir taip, tada klausia:
- Tai kur tamstos pimpalas?
Veteranas:
- Vietname liko.

Sudužus laivui, į negyvenamą salą jūra išmetė vyrą, kiaulę ir šunį. Dienų dienas jie praleido saloje. Kiekvieną vakarą jie visi kartu eidavo žiūrėti saulėlydžio. Kartą taip bežiūrint dangus nusidažė gražia oranžine spalva. Vaizdas buvo toks romantiškas, kad vyrą užplūdo jausmai ir jam kiaulė pasidarė patraukli. Taigi jis ištiesė savo ranką, apkabino ją ir bandė pasibučiuoti. Šuniui tai nepatiko ir jis pradėjo grėsmingai urgzti kol vyras patraukė savo ranką nuo kiaulės. Jie ir toliau stebėjo saulėlydžius, tik nuo to laiko vyras sėdėjo nuošaliau nuo kiaulės.
Vieną dieną, į salą bangos išmetė moterį. Vyras ją rūpestingai gydė, kol ji pasveiko. Ir galiausiai jai pasiūlė prisijungti kartu stebėti besileidžiančią saulę. Tą vakarą dangus vėl nusidažė romantiška oranžine spalva ir vyrą vėl užplūdo tie malonūs jausmai. Jis pasilenkė prie moters ausies ir tyliai jai sušnabždėjo:
- Gal gali pavedžioti šunį?

Apsiženijo vieną sykį pora. Pragyvenus kartu mėnesį ir įsikūrus naujuose namuose, žmona pasistatė prie lovos komodą ir pasakė vyrui, kad niekada nežiūrėtų į apatinį stalčių. Taip jie laimingai pragyveno 8-erius metus ir vyras neiškentęs užsimanė pažiūrėti, ką gi žmona slepia tam stalčiuj. Atidaro, o gi ten du tušti alaus buteliai ir 500 litų padėta. Grįžta žmona namo, o vyras ir sako:
- Klausyk, Adele, kodėl ten pas tave ten stalčiuj dvi tuščios bonkos guli ir 500 litų?
- Ach tu bjaurybe, kaip tu drįsai, sakiau niekada nežiūrėt...
- Na dabar jau teks pasakyti, kas čia per paslaptys pas tave, - tarė vyras.
- Na supranti, kai aš tau buvau neištikima, tai vis išgerdavau po butelį alaus ir tuščią bonką padėdavau į stalčių...
- Na, Adele, tai dar visai neblogai, tik porą syk per 8 metus, o tai prie ko čia tie 500 lt?
- Na, kai bonkos pradėjo netilpti, tai pridaviau...

- Kaltinamasis, gal galite pasiaiškinti, kodėl apiplėšėte poną X ir poną Z?
- Teisėjau, prisiekiu, aš jų neapiplėšiau. Jie patys to paprašė.
- Gal galite smulkiau?
- Na kaip, pone teisėjau... O buvo taip: einu aš vienas sau ramiai, miškeliu, diena graži, šilta, švilpauju. Ateina tie du, žiūri, žiūri į mane ir po to sako: "Nusiimk laikrodį ir batus". Na, tai aš ir nusiėmiau: nuo vieno laikrodį, nuo kito - batus...

Vakare pasiuntė moteriškė savo vyrą cigarečių nupirkti. Tas nuėjo į parduotuvę - uždaryta. Ką dabar daryt? Žiūri kažkoks kabakėlis dar dirba. Užėjo jis į tą kabakėlį, nusipirko cigarečių. Nusipirkęs apsidairo, žiūri - sėdi graži panelė. Kokia figūra! O kojos! Kokie plaukai!
Vyrelis užsisakė alaus, prisėdo prie merginos... Po to užsakė konjako.... Po to vėl alaus ir konjako...
Staiga prabunda. Trečia valanda nakties! O kur jis?! Ogi pas tą merginą lovoje!
Vyrelis ir sako:
- Klausyk, gal pudros turi?
Mergina:
- Turiu.
- Duok pudros!
Vyrelis greit pudra išsitrynė rankas ir nubėgo namo. Žmona atidaro duris ir klausia:
- Tai kur tu, bjaurybe, buvai?
- Supranti, nuėjau į parduotuvę - nedirba. Tada nuėjau į tokį kabaką, o ten tokia graži mergina sėdi. Tai aš alaus, konjako, alaus, konjako... Atsibundu trečią valandą nakties pas ją lovoj!
Žmona jam ir sako:
- Na, na... O tu man rankas parodyk?... Ką tu man, bjaurybe, aiškini?! Vėl visą naktį kėgliais žaidei!..