Atvyko žmogus į komandiruotę, užeina į viešbutį, prieina prie administratoriaus ir sako:
- Gal kokį kambariuką turit?
- Deja, visi kambariai užimti. Yra vienas dvivietis kambarys, bet jame gyvena vienas žmogus... Su juo niekas gyvent nenori...
- O kodėl?
- Suprantat, jis žiauriai knarkia. Niekas negali su juo gyvent. Net kaimynai gretimuose kambariuose neišsimiega.
- Tai gal duokit man tą kambarį...
Administratorius:
- Aš jus perspėju, pone, kad jūs neišsimiegosit.
- Gal kaip nors...
Nuvedė administratorius žmogelį į kambarį. Ryte žmogelis išeina - žvalus, išsimiegojęs... Administratorius klausia:
- Klausykit, kaip jums pasisekė išsimiegot? Tai gal jis neknarkė?
- Aišku knarkė. Bet aš priėjau prie jo, pabučiavau į skruostą ir pasakiau: "Labos nakties, gražuoli..." Tai jis pabudęs visą naktį sėdėjo ir žiūrėjo į mane...

Sutiko valstietis Dievą ir nuoširdžiai pasišnekėjo:
- O Dieve, Tu mums toks geras - visko davei po du, tik šitą, patį smagiausią daikčiuką vieną.
- Tai kiek gi norėtum tų smagiausių daikčiukų? - paklausė Dievas.
- Nors penkiolika, - nesivaržydamas paprašė valstietis.
- Gerai, tegul būna kaip nori, - atsakė Dievas.
Ir valstietis pajuto, kad pas jį atsirado penkiolika daikčiukų. Vienus pasikišo po diržu, kitus paliko laisvai kaboti, net ačiū nepasakęs norėjo sprukti, tačiau išgirdo Dievą klausiant:
- Palauk, brangusis, kodėl bėgi? O kur dar 30 kiaušinių?

Savižudis skambina pagalbos telefonu:
- Alio! Labas vakaras! Čia teikiate psichologinę pagalbą?
- Taip, mes klausome.
- Mes čia dviese...
- Kokių problemų turite?
- Ar visas reikia išvardyti?
- Na, pradėkite tarkim nuo mažiausios.
- Aš noriu nusižudyti...
- Kaip?
- Dar nenusprendžiau. Todėl ir skambinu.
- A! Savižudžiai dažniausiai kariasi.
- Neturiu virvės.
- Galima iššokti pro langą.
- Bijau aukščio.
- Nusiskandinkite.
- Vanduo šaltas, galiu peršalti...
- Šilčiau apsirenkite.
- Nesu toks turtinkgas, kad po užterštą vandenį rūbus mirkyčiau...
- Tada nusišaukite...

Pavogia kažkas kunigo dviratį. Šis nueina pasiguosti savo kolegai kunigui ir sako:
- Nenoriu nieko užgauti, tik noriu susirasti savo dviratį.
Kunigas moko:
- Sekmadienį užlipk į sakyklą ir sakyk dešimt dievo įsakymų. Sakydamas "Nevok" žiūrėk visiems į akis. Tas, kuris paraus, ir bus vagis.
Po mėnesio jiedu vėl susitinka.
- Na, ar padėjo? - klausia vienas.
- Taip. Užlipau į sakyklą ir kai tik ištariau "Nesvetimoteriauk", atsiminiau, kad dviratį pas Onutę palikau.

Eina raudonkepuraitė mišku ir žiūri - vilkas už krūmo. Ta pradeda šaukti:
- Aaaa! Vilke! Atstok nuo manęs, tu iškrypeli!
Vilkas kažką sumurma po nosimi ir nubėga. Eina toliau, žiūri, tas pats vilkas už medžio pritūpęs.
- Aaaa! Vilke! Sakiau tau atstoti! Ištvirkėlis...
- Bl*t, - sumurma vilkas ir vėl nubėga toliau.
Eina, eina toliau, žiūri - tas pats vilkas už akmens tupi. Ir vėl raudonkepuraitė rėkia:
- Aaaa! Vilke! Kada nuo manęs atstosi! Pedofilas kažkoks...
Vilkas:
- Bl*t, tu man leisi ramiai pašikt ar ne?!

Eina leitenantas per kareivines. Mato - kareivis valgo arbūzą, o sėklytes gražiai išrenka ir deda ant popieriaus. Leitenantas labai nustemba ir klausia:
- Eilini, ką čia darai? Kodėl tas sėklytes renki?
- Renku pardavimui, tamsta! Jos labai intelektą didina, smegenims sveika! Pardavinėsiu po penkis litus!
- Hmmm... Tikrai? Gerai, parduok ir man vieną, reikia išbandyti...
Kareivėlis parduoda karininkui sėklytę, karininkas nueina į šalį, sukramto vieną arbūzo sėklą, kažką pamąsto ir grįžta atgal:
- Eilini! Betgi aš už tuos penkis litus galėjau visą arbūzą nusipirkti, su visa krūva sėklų!
- Tikrai taip tamsta, matote, jau sėklytė veikia!
- Hmmm... Na taip... Hmmm... Žinai ką, parduok man dar kokias dešimt sėklyčių...

Nueina tėvas su 6-šerių metų sūnum pas kaimyną pirkti karvės. Nuėjęs tėvas paglostė karvutės nugarą, patapšnojo per šonus ir palietė tešmenį. Nusipirko žmogus tą karvę ir vedasi namo. Pakeliui sūnus klausia:
- Tėveli, o kodėl tu karvei nugarą glostei?
- Nugarą glosčiau ir šonus patapšnojau, nes tikrinau ar karvė nesibaido, o tešmenį paliečiau, nes tikrinau ar nesispardo.
Kitą dieną tėvas skaldo malkas ir mato, kad sūnus atbėga. Sūnus rėkia:
- Tėveli, kaimynas mamą perka!
Tėvas:
- Kaip kaimynas gali pirkti mamą?
Sūnus:
- Iš pradžių jis nugarą paglostė, paskui šonus patapšnojo, o dabar jau ir tarp klyno pradėjo, o mama tai
nesispardo!!!!

Liepė lietuviui, amerikiečiui ir rusui atsinešti jų tautos pagrindinį ginklą.
Lietuvis atėjo su pistoletu. O jam ir sako:
- Dabar susikišk jį į šikną.
Nu susikišo, viskas ok. Ateina amerikonas su kalasu. Jam irgi tą patį sako:
- O dabar, susikišk jį į šikną.
Nu, o amerikonas verkia ir juokiasi, juokiasi ir verkia.
Lietuvis jo klausia:
- Ko verki?
- Nes skauda...
- O ko juokiesi?
- Rusas tai su tanku atvažiuoja.

Mokykloje mokytoja vaikams pasiūlo parašyti rašinį tema "Mamą turiu tik vieną”. Kitą dieną ateina savo rašinio skaityti Marytė:
- Šią vasarą mes su mama atostogavome Ispanijoje. Deginomės ir maudėmės. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Atėjo Jonuko eilė:
- Mes su mama atostogavome kaime. Uogavome ir grybavome. Ačiū tau, mama, už poilsį. Mamą turiu tik vieną.
Skaito Petriukas:
- Vakar aš grįžau namo labai išalkęs. Atsidariau šaldytuvą, o ten radau tik du butelius alaus. Tai vieną atsidariau ir išgėriau. Po kiek laiko pabudo mama ir liepė man atnešti du butelius alaus. Aš jai ir sakau: "Mama, turiu tik vieną”.

Odesoj Deribasovo gatvėj atidarė bordelį. Žydelis nuėjo apsilankyt ir pasakoja įspūdžius:
- Nu, įėjau iš gatvės, o ten 2 durys, ant vienų "blondinės", ant kitų "brunetės".
Nu aš kur blondinės. ten vėl 2 durys: "aukštesnės" ir "žemesnės".
Nu aš kur aukštesnės. Ten vėl 2 durys: "storesnės" ir "plonesnės".
Nu aš kur storesnės. Ten vėl 2 durys: "mokamos" ir "nemokamos".
Nu aš kur nemokamos. Žiūriu, vėl gatvėj stoviu...