Kelių policininkas sustabdo automobilį.
- Jūsų dokumentai, tamsta vairuotojau.
- Prašau.
- Taip, dokumentai tvarkoje, o gesintuvą turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o vaistinėlę turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o avarinį ženklą turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o apsauginę liemenę turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, rodos esate pareigingas vairuotojas.
- Ačiū, gal jau galiu važiuoti?
- Ką gi, važiuokit, jei sąžinės neturit...

1937 metai. Josifas Stalinas važiuoja į mokyklą aplankyti mokinių, papasakoti jiems apie komunizmą ir panašiai. Ateina į vieną klasę ir pradeda kažką pasakoti. Vaikams nuobodu, jie ima knapsėti. Tai matydamas, J. Stalinas iš monologo pereina į dialogą:
- Sakykite, vaikučiai, gal turite kokių klausimų:
Ranką pakelia Pėtia:
- Taip, turiu tris klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai?
J. Stalinas išbąla, jį išpila šaltas prakaitas, bet staiga suskamba skambutis, vaikai pašoka ir išbėga iš klasės. Kitos pamokos pradžioje J. Stalinas pratęsia:
- Na, ar dar kas nors turite klausimų?
Ranką pakelia Maša:
- Taip, turiu penkis klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Ketvirta: kodėl skambutis nuskambėjo 20 minučių anksčiau? Penkta: kur dingo Pėtia?

Guli senas suvalkietis mirties patale, šalia jo lovos stovi visa šeima. Visi nuliūdę, nori atsisveikinti su seneliu. Staiga suvalkietis prabyla drebančiu balsu:
- Ar mano žmona čia?
- Čia aš, mielasis, čia! - atsako žmona.
- Ar mano vaikai čia?
- Taip, tėveli, mes šalia tavęs stovime! - atsako nuliūdę vaikai.
- O mano anūkai čia?
- Taip, seneli, mes visi čia! Visa tavo šeima!
- Tai kokio velnio šviesa virtuvėje palikta?

Kelių policininkas sustabdo girtą vairuotoją:
- Ir užteko jums drąsos sėsti prie vairo?
- Suprantate, pareigūne, draugo gimtadienį šventėme. Na, išgėrėme ir išsiskirstėme. Nuėjau į garažą automobilio patikrinti. O ten bičiuliai padangas keitė ir ta proga nusprendė pašvęsti. Su jais dar tris butelius degtinės išgėrėme. Nusprendėme atsigaivinti ir išgerti alaus. Tai važiuoju atvežti.
- Eeee... Štai papūskite į alkotesterį.
- Pareigūne, tai jūs manimi netikite???

Jaunuolis vedė merginą, o po trijų mėnesių ji sako:
- Brangusis, man jau laikas gimdyti...
- Kaip tai?! Mes juk tik tris mėnesius kartu...
- Tu dar tris mėnesius iki vestuvių su manim draugavai, o 3 × 3 = 9.
Praėjo kažkiek laiko, ji skambina iš gimdymo namų:
- Brangusis, mums gimė juodaodis...
- Ką??? Kaip?
- Pameni: kai mes važiavome į gimdymo namus, mums kelią juoda katė perbėgo. Tai va...
Jaunuolis nuėjo pas tėvus ir pasakoja:
- Įsivaizduoji, tėve, 3 × 3 = 9 ir juoda katė....
- Ei, žmon, tu gal pameni, kai aš tave į gimdymo namus vežiau, mums kelią asilas perbėgo ar ne?

Mirė žmogelis. Jo siela turėjo pasirinkti, kur keliauti – į rojų arba į pragarą. Prie dangaus jo laukė Petras. Jis ir sako:
– Tai ką renkiesi?
– Nežinau.
Įkiša galva į rojų ir mato, kaip sėdi sielos ir nieko neveikia, o tik knygas skaito ir vaikšto. Žmogelis ir sako:
– Nuobodu.
Įkiša galva į pragarą, o ten – linksmybės, gėrimai, merginos... Aišku, žmogelis ir pasirinko pragarą. Nukeliauja į pragarą ir mato, kaip velniai puodą ruošiasi kaisti.
– Renkis.
– Kam tas puodas? – klausia žmogelis.
– Virsim.
– Ką???
– Tave.
– O kur dingo visos linksmybės ir merginos?
– Tai tebuvo reklama!

Eina kartą drakonas per mišką. Linksmas švilpauja. Sutinka mešką:
– Tu kas?
– Meška.
Drakonas išsitraukia užrašų knygutę ir sako:
– Taip, užsirašom – meš-ka. Ateisi pas mane ryt ryte, aš tave suvalgysiu pusryčiams!
Meška apsiverkia, o drakonas sau pasišvilpaudamas nuėjo toliau. Sutiko lapę:
– Kas tu?
– Lapė.
– Užsirašau – la-pė. Ateisi pas mane ryt dieną – tave suvalgysiu pietums!
Lapė į ašaras, drakonas eina toliau. Sutinka zuikį:
– Kas tu?
– Zuikis!
– Užsirašau – zui-kis. Ryt ateik vakare, būsi mano vakarienė!
– O galima neateiti?
– Galima. Išbraukiam...

Pareina kunigas namo iš bažnyčios ir po keletos minučių atvažiuoja draugas jo aplankyt. Tas užeina ir klausia kunigo:
- Ei, Petrai, kodėl toks nervuotas? Juk gražus sekmadienio rytas!
- Nu kaip nebūsi nervuotas?!
- Tai kas jau nutiko?
- Įsivaizduoji, į beveik pasibaigiančias pamaldas ateina blondinė, išsitraukia cigaretę ir pradeda rūkyt. Įsivaizduoji?! Bažnyčioj rūkyt?! Man vos alus iš rankų neiškrito!

Vieną kartą rusas sako čiukčiui:
- Pažaidžiam vieną žaidimą. Aš tau užduosiu klausimus, o tu bandysi į juos atsakyti. Jei atspėsi - tau rublis, jei ne - tada tu man duosi rublį.
- Gerai, žaidžiam.
Rusas užduoda klausimą:
- Vidus raudonas, išorė juoda ir visas blizga. Kas?
- Ruonis?
- Ne.
- Elnias?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Kaliošas.
Antras klausimas:
- Du daiktai iš vidaus raudoni, išorė juoda ir abu blizga. Kas?
- Du ruoniai?
- Ne.
- Du elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- Du kaliošai.
1687 klausimas:
- 1687 daiktai. Jų vidus raudonas, išorė juoda ir visi blizga. Kas?
- 1687 ruoniai?
- Ne.
- 1687 elniai?
- Ne.
- Tada nežinau.
- 1687 kaliošai.

Bare sėdi du bičiuliai.
Vienas jų lieja savo širdį:
- Įsivaizduoji, kaskart kai išgeriu, stengiuosi pareiti į namus kuo tyliau. Batus nusiaunu dar laiptinėje, ant pirštų galiukų nusėlinu į vonią, ten nusirengiu ir nekvėpuodamas slenku į miegamąjį. Bet manoji vis vien pabunda ir kaip pradeda rėkti...
Bičiulis draugiškai tapšnoja jam per petį:
- O tu pabandyk keisti taktiką! Žinai, kaip aš elgiuosi? Triukšmingai įgriūvu į namus, koja atsidarau miegamojo duris, virstu it maišas į lovą, žnybu žmonai į užpakalį ir staugiu tiesiai jai į ausį: "Nu ką, dabar tai pasipi*im!" Ir, įsivaizduok, ji dar nė karto nepabudo!