Eina zuikis mišku, žiūri lapė sėdi, kažką skaito. Prieina prie jos ir klausia:
- Labas, lape, ką čia skaitai?
- Čia, zuiki, yra logika.
- Kas tokia? Kas tai per daiktas?
- Kaip čia tau paaiškinus... Na, pavyzdžiui, degtukų turi?
- Turiu.
- Reiškia rūkai.
- Nu, rūkau.
- Jei rūkai, tai ir išgeri.
- Nu būna. Išgeriu.
- Jeigu išgeri, reiškia ir su panom "pasilinksmini".
- Nu būna, būna.
- O vat jeigu su panom linksminies - reiškia tau stovi.
- Nu aišku, taip ir yra.
- Tai va, zuiki, visa tai yra logika.
- Supratau,- ir nuėjo.
Eina toliau, žiūri - vilkas sėdi, kažką krapštos. Tas prieina ir klausia vilko:
- Ei, vilke, žinai, kas yra logika?
- Logika? Ne, nežinau.
- Galiu paaiškint. Degtukų turi?
- Ne, neturiu.
- Tai tau nestovi...

Viena šeima niekaip negalėjo susilaukti vaikų, todėl nutarė pasinaudoti vyro, teikiančio apvaisinimo paslaugas, pagalba. Tą dieną, kai turėjo ateiti apvaisintojas, ponas Fosteris tarė savo žmonai:
- Aš išeinu. Tuojau turėtų ateiti tas vyras.
Po pusvalandžio visai atsitiktinai į duris paskambino fotografas, darantis vaikų nuotraukas. Jis, eidamas pro šalį, nutarė ir čia pasiūlyti savo paslaugas:
- Labas rytas, ponia! Jūs manęs nepažįstate, bet aš čia atėjau...
- O, tik nereikia aiškintis, aš jūsų jau seniai laukiu, - tarė ponia Foster, įleisdama svečią.
- Tikrai? - nustebo fotografas. - Labai puiku! Mano darbo sritis - vaikai.
- Tai ir yra, ko aš ir mano vyras tikėjomės. Prašom sėstis, tai kur mes pradėsim? - paklausė sumišusi ponia Foster.
- Viską palikite man. Paprastai aš darau du kartus vonioje, vieną ant sofos ir, ko gero, porą kartų lovoje. Kartais svetainės grindys tam irgi puikiai tinka, čia galima gerai išsiplėsti.
- Vonia ir svetainės grindys?! Nenuostabu, kad mums su Hariu nepasisekė.
- Matot, ponia, niekas iš mūsų negali garantuoti geros kokybės kiekvieną kartą. Bet jei mes pabandysime keletą skirtingų pozų, ir iš šešių ar septynių kampų, neabejoju, kad rezultatais jūs būsite patenkinta.
- Aš tikiuosi, kad mes greitai visa tai atliksime? - sušnibždėjo ponia Foster.
- Mano darbas, ponia, reikalauja laiko. Žinoma, galėčiau spustelt ir viską atlikti per 5 minutes, bet jūs nusiviltumėte.
- Argi to nežinau! - sušuko ponia Foster.
Fotografas atsidarė lagaminėlį ir išsitraukė aplanką su vaikų nuotraukom.
- Šita daryta ant autobuso stogo Londono centre.
- O Dieve! – sušuko Foster, šluostydamasi prakaitą.
- O va šie dvyniai kažkaip atsitiktinai pavyko, nes su jų motina buvo sunku dirbti. Ji nuolat klykė ir rėkė, sunkiai galėjau susikoncentruoti.
- Ak štai kaip. – tarė Foster.
- Taigi ponia, jei jūs pasiruošusi, išsitrauksiu trikojį ir galėsim pradėti.
- Trikojį? – išsigando Foster.
- O taip, aš naudoju trikojį pasidėti savo Canon'ui. Jis per didelis nulaikyti, kai pradedu savo darbą... Ponia, ponia! O Dieve, ji nualpo!

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą. Laukas nebuvo didelis, aplink daug prabangių namų, kur naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritoriją ir išdaužė langą. Porelė "peršikus" eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėt, bet ir sudaužėt senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 milijoną baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- Jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui.
Vyras, vos sulaikydamas šypsnį ir galvodamas apie milijonus, palinksi galva. Žodžiu, džinas nusiveda tą moteriškę į viršų ir patvarko kaip reikiant. Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt.
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki...

Užeina naujas rusas į brangiausią 5 žvaigždučių restoraną mieste, tamsūs raudonmedžio ir juodos odos baldai ir t. t. Viskas, kas tik gali būti šustriausia. Prieina padavėjas su frakiuku, atneša meniu. Rusas pakelia ranką su ištiestais dviem pirštais:
- Klausyk bičiukas, pas jus tipo… Nuuu… Pats, pats šustriausias patiekalas koks yra?
- Juoda duona su juodais ikrais, juodas pienas ir juoda dešra.
- Nu blyn, juodą duoną valgiau, juodus ikrus namie pusryčiams šaukštais kabinu, nu bet blyn juodo pieno dar niekada negėriau...
Padavėjas užsirašo ir nueina prie baro. Po kelių akimirkų prie ruso prieina juodukė, atsisėda jam ant kelių, ištraukia papuką ir įbruka rusui į burną... Ir... Rusas apšalęs nuo "vaišingumo" traukdamas pinigus padavėjui:
- Nu blyn, bet tai pi*diets, gerai kad juodos dešros paragauti neužsisakiau...

Vyras su žmona ateina pas kunigą:
- Mums nusibodo gyventi kartu, prašome mus išskirti.
Kunigas atsiverčia senovinę, sunkiais apkaustais pagražintą bibliją, pavarto ją, paskaito... Paskui užverčia, užsimoja ir kad tvos vyrui per galvą! Vėl užsimoja ir kad tvos žmonai! Tada klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Taip.
Kunigas vėl užsimoja ir kad tvos vienam, kad tvos kitam! Ir vėl klausia:
- Ar norite išsiskirti?
- Ttttaaip…
Ir vėl kunigas užsimoja, ir iš visų jėgų vyrui į kaktą BUM. Žmonai į kaktą - BUM. Vyras neiškenčia:
- Sakykite, kiek jūs mus trankysit?
- Kaip parašyta - "kol mirtis jus išskirs"!

Vyrukas ikūrė įmonę. Pirma diena kontoroje. Ant slenksčio pasirodo žmogus. "Klientas!" - pagalvojo vyrukas, čiupo telefono ragelį ir puolė kalbėti:
- Ne, šiandien negaliu... Ne, niekaip... Nepaprastai daug užsakymų... Gal kitą savaitę... Aš jus užrašysiu į eilę.
Padeda rageli ir sako svečiui:
- Atleiskite, tiek klientų... Kuo galiu būti naudingas?
- Aš iš "Teo". Liniją reikia prijungti?

Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...

Skambina blondinė savo vyrui advokatui į ofisą verkdama. Tas klausia:
- Kodėl verki, gražuole?
- Va, vis bandau sudėliot dėlionę, bet niekaip neišeina. Visos dalys atrodo vienodos...
- O kokią dėlionę dėlioji?
- Na, ant dežutės nupieštas gaidys... Nu bet man niekaip neišeina jo sudėliot...
- Ei, nusiramink, kai tik grįšiu namo, mes ją sudėliosim kartu, gerai?
Taigi, grįžta vyras namo ir randa blondinę verkiančią, parkritusią ant grindų ir puolusią į depresiją... Vyras apkabina ją ir sako:
- Nagi, kelkis nuo grindų ir nebeverk. Juk tu tokia graži... Dabar paklausyk ką darysim... Sudėsim sausus pusryčius atgal į dėžutę ir niekam apie tai nepasakosim!

Eina du medžiotojai mišku ir pamato lokį. Vienas prisitaikė, tik pykšt - kliudė lokį, bet tik sužeidė. Supyko meška ir pradėjo vytis medžiotojus. Tie bėga bėga, o meška neatsilieka. Staiga vienas tik op į medį, o kitas toliau bėga. Tas bėgdamas atsisuka pažiūrėt ir mato, kad nei draugo, nei lokio nebėra. Galvoja pi*diec draugui, reik eit padėt. Prieina, žiūri - draugas įlipęs į medį, o meška jau lipa jo link. Pagalvojo, kad reikia draugą gelbėt, nes meška suės ir nebebus su kuo gert. Prisitaikė, pykšt į kairį meškos kiaušį. Meška tik suriaumojo ir lipa toliau. Prisitaikė, pykšt į dešinį meškos kiaušį. Meška atsisuko, suriaumojo, pažiūrėjo, bet perpykus toliau lipa. Draugelis, įlipęs į medį, rėkia:
- Bl*t, Petrai, šauk į galvą, iš akių matau, kad ne p*st lipa!

Moteriai kartą gimė berniukas. Vaikas buvo sveikas, gražus ir t. t. Tačiau jis turėjo problemą - vietoj bambos pas jį buvo įsuktas šriubukas. Kai jis paūgėjo, paklausė motinos, kodėl visi kiti vaikai turi bambas, o jis vienintelis - šriubuką. Mama jam atsakė, kad prieš mirtį ji jam tai pasakys.
Praėjo daug metų, berniukas išaugo į vyrą ir štai - stovi jis prie motinos mirties patale ir prašo jos paaiškinti, kodėl jam įsuktas šriubukas.
Motina jam sako:
- Keliauk į pietus per devynias jūras ir devynias marias, tada tu turėsi perkopti devynis kalnus ir viename kaime rasi bažnyčią. Tos bažnyčios varpinėje rasi anties lizdą, o lizde kiaušinį. Sudaužęs tą kiaušinį rasi atsakymą į savo klausimą.
Ir iškeliavo sūnus į pietus, perplaukė devynias jūras, devynias marias, perkopė devynis kalnus, surado kaimelį, bažnyčią, užlipo į jos varpinę, rado anties lizdą, sudaužė kiaušinį, o ten - atsuktuvas. Atsuko su atsuktuvu tą savo šriubuką ir šikna nukrito...