Eina kartą labai mandagus ežiukas per mišką ir susitinka tris muškietininkus: Portą, Atą ir Aramį.
- Sveikas, Portai!
- Sveikas, ežiuk!
- Sveikas, Porto arkly!
- Sveikas, ežiuk!
- Sveikas, Atai!
- Sveikas, ežiuk!
- Sveikas, Ato arkly!
- Sveikas, ežiuk!
- Sveikas, Arami!
- Sveikas, ežiuk!
- Sveikas, Aramio arkly!
- Sveikas, ežiuk!
- Kur joji, Portai?
- Į miestą, ežiuk.
- Kur joji, Porto arkly?
- Į miestą, ežiuk.
- Kur joji, Atai?
- Į miestą, ežiuk.
- Kur joji, Ato arkly?
- Į miestą, ežiuk.
- Kur joji, Arami?
- Į miestą, ežiuk.
- Kur joji, Aramio arkly?
- Į miestą, ežiuk.
- Ką veiksi, Portai?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Ką veiksi, Porto arkly?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Ką veiksi, Atai?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Ką veiksi, Ato arkly?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Ką veiksi, Arami?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Ką veiksi, Aramio arkly?
- Baliavosiu, ežiuk.
- Iki, Portai!
- Iki, ežiuk!
- Iki, Porto arkly!
- Iki, ežiuk!
- Iki, Atai!
- Iki, ežiuk!
- Iki, Ato arkly!
- Iki, ežiuk!
- Iki, Arami!
- Iki, ežiuk!
- Iki, Aramio arkly!
- Iki, ežiuk!
Eina ežiukas toliau ir mato - atjoja Alibaba ir 40 plėšikų. Ežiukas ir sako:
- Sveikas, Alibaba!
- Eik na*ui, ežy! Mes laiko neturim.

Bėga kiškis mišku ir tik bum į mešką atsitrenkia. Meška sako:
- Ė, kiški, blia, nori parodysiu malūnsparnį?
- Nu davai, meškinai, rodyk!
Meška paėmė kiškį už ausų, apsuko penkis kartus aplink galvą ir paleido. Kiškis skrisdamas kelis medžius nulaužė, pats visas susižalojo. Atsikelia kruvinas visas, nu galvoja, gerai, kad dar gyvas likau. Na ką ir vėl bėga kiškis. Varo, varo mišku, tik bum ir vėl į tą pačią mešką atsitrenkia, ir nieko nelaukęs pirmas sako:
- Meška, nori parodysiu malūnsparnį?
Nu meška galvoja, kiškis mažiukas toks, ką jis gali padaryt tokiam dideliam meškinui, ir sako:
- Nu, žvairy, rodyk.
Kiškis sako:
- Bet reikės būt užsimerkus, rudasai.
- Gerai.
Nu ką meška užsimerkia, kiškis susiranda didžiausią pagalį, kokį tik gali pakelt, ir kad duos meškai per snukį. Meška visa apsikraujavus griūna ant žemės ir pradeda rėkt iš skausmo. Po kelių minučių agonijos meška atsikelia su sulaužyta nosim, pamušta akim ir puse dantų. Ir verksmingu balsu klausia:
- Žvairy, už ką taip žiauriai?
- O tai kokio velnio galvą į propelerį kišei?!

Prabudo naujametinį rytą Liudvikas XIV. Nuotaika puiki, pasirąžė, pro langą žvilgtelėjo, lauke šviežias sniegelis, saulutė šviečia. Puikumėlis! Staiga žiūri, ant sniego "sysiuku" geltonai parašyta: "Liudvikas - durnius!" Supyko karalius, sušaukė mokslininkus, liepė kaltininką surasti. Tris dienas, tris naktis šie dirbo, ketvirtą atėjo ir sako:
- Jūsų Didenybe, sysiukas - Bekingemo hercogo!
Liudvikas įsiutęs trepsi kojomis ir šaukia:
- Uždaryti visus uostus šiaurėje, skelbiu Anglijai karą!
Tačiau mokslininkai neatlyžta:
- Jūsų Didenybe, vienas subtilus reikalas...
- Koks ten dar reikalas?! - staugia karalius.
- Tačiau rašysena - Karalienės...

Kelių policininkas sustabdo automobilį.
- Jūsų dokumentai, tamsta vairuotojau.
- Prašau.
- Taip, dokumentai tvarkoje, o gesintuvą turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o vaistinėlę turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o avarinį ženklą turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, o apsauginę liemenę turit?
- Taip, prašau.
- Gerai, rodos esate pareigingas vairuotojas.
- Ačiū, gal jau galiu važiuoti?
- Ką gi, važiuokit, jei sąžinės neturit...

1937 metai. Josifas Stalinas važiuoja į mokyklą aplankyti mokinių, papasakoti jiems apie komunizmą ir panašiai. Ateina į vieną klasę ir pradeda kažką pasakoti. Vaikams nuobodu, jie ima knapsėti. Tai matydamas, J. Stalinas iš monologo pereina į dialogą:
- Sakykite, vaikučiai, gal turite kokių klausimų:
Ranką pakelia Pėtia:
- Taip, turiu tris klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai?
J. Stalinas išbąla, jį išpila šaltas prakaitas, bet staiga suskamba skambutis, vaikai pašoka ir išbėga iš klasės. Kitos pamokos pradžioje J. Stalinas pratęsia:
- Na, ar dar kas nors turite klausimų?
Ranką pakelia Maša:
- Taip, turiu penkis klausimus.
- Sakyk, - leidžia J. Stalinas.
- Pirma: kas nužudė Kirovą? Antra: kodėl žmonės šalyje taip skursta? Trečia: kodėl šalyje nuolat pažeidžiamos žmogaus teisės, vykdomi trėmimai? Ketvirta: kodėl skambutis nuskambėjo 20 minučių anksčiau? Penkta: kur dingo Pėtia?

Guli senas suvalkietis mirties patale, šalia jo lovos stovi visa šeima. Visi nuliūdę, nori atsisveikinti su seneliu. Staiga suvalkietis prabyla drebančiu balsu:
- Ar mano žmona čia?
- Čia aš, mielasis, čia! - atsako žmona.
- Ar mano vaikai čia?
- Taip, tėveli, mes šalia tavęs stovime! - atsako nuliūdę vaikai.
- O mano anūkai čia?
- Taip, seneli, mes visi čia! Visa tavo šeima!
- Tai kokio velnio šviesa virtuvėje palikta?

Kelių policininkas sustabdo girtą vairuotoją:
- Ir užteko jums drąsos sėsti prie vairo?
- Suprantate, pareigūne, draugo gimtadienį šventėme. Na, išgėrėme ir išsiskirstėme. Nuėjau į garažą automobilio patikrinti. O ten bičiuliai padangas keitė ir ta proga nusprendė pašvęsti. Su jais dar tris butelius degtinės išgėrėme. Nusprendėme atsigaivinti ir išgerti alaus. Tai važiuoju atvežti.
- Eeee... Štai papūskite į alkotesterį.
- Pareigūne, tai jūs manimi netikite???

Jaunuolis vedė merginą, o po trijų mėnesių ji sako:
- Brangusis, man jau laikas gimdyti...
- Kaip tai?! Mes juk tik tris mėnesius kartu...
- Tu dar tris mėnesius iki vestuvių su manim draugavai, o 3 × 3 = 9.
Praėjo kažkiek laiko, ji skambina iš gimdymo namų:
- Brangusis, mums gimė juodaodis...
- Ką??? Kaip?
- Pameni: kai mes važiavome į gimdymo namus, mums kelią juoda katė perbėgo. Tai va...
Jaunuolis nuėjo pas tėvus ir pasakoja:
- Įsivaizduoji, tėve, 3 × 3 = 9 ir juoda katė....
- Ei, žmon, tu gal pameni, kai aš tave į gimdymo namus vežiau, mums kelią asilas perbėgo ar ne?

Mirė žmogelis. Jo siela turėjo pasirinkti, kur keliauti – į rojų arba į pragarą. Prie dangaus jo laukė Petras. Jis ir sako:
– Tai ką renkiesi?
– Nežinau.
Įkiša galva į rojų ir mato, kaip sėdi sielos ir nieko neveikia, o tik knygas skaito ir vaikšto. Žmogelis ir sako:
– Nuobodu.
Įkiša galva į pragarą, o ten – linksmybės, gėrimai, merginos... Aišku, žmogelis ir pasirinko pragarą. Nukeliauja į pragarą ir mato, kaip velniai puodą ruošiasi kaisti.
– Renkis.
– Kam tas puodas? – klausia žmogelis.
– Virsim.
– Ką???
– Tave.
– O kur dingo visos linksmybės ir merginos?
– Tai tebuvo reklama!

Eina kartą drakonas per mišką. Linksmas švilpauja. Sutinka mešką:
– Tu kas?
– Meška.
Drakonas išsitraukia užrašų knygutę ir sako:
– Taip, užsirašom – meš-ka. Ateisi pas mane ryt ryte, aš tave suvalgysiu pusryčiams!
Meška apsiverkia, o drakonas sau pasišvilpaudamas nuėjo toliau. Sutiko lapę:
– Kas tu?
– Lapė.
– Užsirašau – la-pė. Ateisi pas mane ryt dieną – tave suvalgysiu pietums!
Lapė į ašaras, drakonas eina toliau. Sutinka zuikį:
– Kas tu?
– Zuikis!
– Užsirašau – zui-kis. Ryt ateik vakare, būsi mano vakarienė!
– O galima neateiti?
– Galima. Išbraukiam...