Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek "sulyginti". Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo...

Dvi jaunos moterys nusprendė paįvairinti savo laisvalaikį ir apsilankyti naktiniame klube vienos, be vyrų. Visą naktį linksminosi, nemažai išgėrė ir paryčiais, grįžtant namo, abi prispaudė gamtinis reikaliukas. Aplinkui nebuvo tualeto, tik vietinės kapinaitės. Kadangi daryti nebuvo ką, merginos tūpė ir darė ką jau privalėjo tokioje situacijoje. Baigę reikaliukus apsižiūrėjo, kad neturi kuom nusišluostyti. Pirmoji nusišluostė su savo kelnaitėmis ir jas išmetė. Antrajai pagailo vyro dovanotų brangių kelnaičių, todėl panaudojo juostą nuo vieno iš vainikų.
Kitą dieną susitiko jų vyrai. Vienas ir sako:
- Ne, taip tęstis toliau tikrai negali. Mano žmona vakar grįžo visiškai girta ir dar be kelnaičių!
Kitas jam atsako:
- Čia tai dar nieko. Maniškė vakar grįžo su kelnaitėmis, bet taip pat visiškai girta, o jos tarpkojy radau juostą, ant kurios buvo užrašas: "Mes tavęs niekad nepamiršim. Tavo draugai - ugniagesiai savanoriai"...

Į komandiruotę išvykusiam vyrui viešbutyje tenka kambarys, kurio kitas gyventojas - moteris. Sugulus miegoti moteris nerimsta:
- Man karšta!
Vyriškis atsikelia ir atidaro langą.
- Man šalta, - pasipiktinusi nenuovokumu taria moteris.
Vyriškis keliasi uždaryti langą. Moteris numeta nuo savęs patalą ir koketiškai taria:
- O argi tu negali su manimi kaip namie su žmona?
- Galiu. Kelkis ir uždaryk langą pati, karve!

Žaidė kartą vyrukas su žmona golfą. Laukas nebuvo didelis, aplink daug prabangių namų, kur naujieji rusai gyvena. Ir vat skėlė kartą žmona kamuoliuką taip, kad jis įlėkė į vieno namo teritoriją ir išdaužė langą. Porelė "peršikus" eina atsiprašinėti. Pabeldžia į duris, jas atidaro vyresnis žmogelis. Pora sako:
- Oi atsiprašom, išdaužėm langą, netyčia, gal susitarsim - nuostolius atlyginsim.
Seniokas:
- Oi, jūs žinot, jūs ne tik langą išdaužėt, bet ir sudaužėt senovinę vazą. O ta vaza buvo stebuklinga, joje gyvenau aš, džinas. Užtai, kad mane išlaisvinote, galiu išpildyti 2 norus, po 1 kiekvienam, bet ir aš tuomet norėčiau ko nors paprašyt. Sakykit ko norit. Vyras:
- Noriu po 1 milijoną baksų kiekviename pasaulio banke.
Džinas:
- Jau padaryta.
Žmona:
- Noriu kiekvienoje šalyje turėti po vilą.
Džinas:
- Jau turi. O dabar mano noras. Visgi 3 tūkstančius metų ten pralindėjau, tad labai norėčiau permiegoti su tavo žmona, - sako vyrui.
Vyras, vos sulaikydamas šypsnį ir galvodamas apie milijonus, palinksi galva. Žodžiu, džinas nusiveda tą moteriškę į viršų ir patvarko kaip reikiant. Guli abudu, rūko. Džinas ir klausia:
- Klausyk, o kiek tavo vyrui metų?
- Trisdešimt.
- Keista, suaugęs vyras, o džinais vis dar tiki...

Važiuoja į Maskvos zoologijos sodą fūra su pingvinais. Likus apie 30 kilometrų fūra sugenda ir vairuotojas išlipęs ją taiso. Po kurio laiko mato, kad nespės laiku nuvežti pingvinų. Išėjęs į magistralę stabdo visus iš eilės. Sustoja 600 mersas - viduj naujasis rusas. Sunkvežimio vairuotojas prašo:
- Klausyk, gal gali nuvežti pingvinus į zoologijos sodą.
Rusas:
- Sodink, nuvešiu...
Tas susodina visus pingvinus, mersas išvažiuoja. Po valandos fūros vairuotojas žiūri - grįžta mersas. Merse pro langus McDonaldo veliavėlės, muzika ir t.t. Mersas sustoja. Fūros vairuotojas klausia:
- Tai tu nuvežei pingvinus į zoologijos sodą???
- Ir į zoologijos sodą, ir į McDonaldą, ir po Raudonąją aikštę pavedžiojau, o dabar į kinoteatrą varom...

Į karinį dalinį atvažiuoja trys naujai iškepti karininkai. Juos iškart pasikviečia dalinio vadas, pagyvenęs pulkininkas ir taria:
- Prieš paskirdamas jus į pareigas noriu jums užduoti tris klausimus. Kaip žiūrite į alkoholį? Ar esate ištikimi savo žmonoms? Ar patinka karinė tarnyba? Duodu jums tris valandas pamąstymams.
Po trijų valandų karininkai prisistato. Pulkininkas ima klausinėti:
- Na, Petraiti?
- Alkoholio nevartoju, žmonai esu ištikimas, karinė tarnyba man patinka, tamsta.
- Hmm... Gerai, šaunuolis. Būsi 3-iojo būrio vadu. O tu, Jonaiti?
- Alkoholį vartoju, žmonai esu neištikimas, karinė tarnyba - idiotizmas.
- Hmm... Gerai, kad nuoširdžiai atsakei. Dirbsi sandėlio viršininku. O tu, Antanaiti?
- Degtinės dėžę jau atvežiau, merginos laukia mašinoje, ką daugiau padaryti?
- Hmm... Luktelkit... Man reikia paskambinti.
Pulkininkas surenka kažkokį numerį ir ima kalbėti į ragelį:
- Alio? Brangioji, šiandien namo negrįšiu... Negaliu, darbo labai daug. Turiu aprodyti dalinį savo naujam pavaduotojui...

Susitinka ilgai nesimatę du draugai. Vienas sako:
- Sveikas, Jeronimai. Kaip gyveni papasakok? Kokios naujienos, kaip sekasi? Kaip žmona? Gal jau ir vaikų turi?
Jeronimas atsako:
- Gerai gyvenam. Va ir žmona nesiskundžia, turiu dukrą - neseniai gimė.
- Nu?! Nu ir į ką panaši? Kaip atrodo?
Jeronimas:
- Nu, protu aišku į mane, o išvaizda aišku į motiną.
Draugas:
- Nu ir nepasisekė mergai! Ir durna, ir negraži...

Bičas parsiveda paną namo. Pasidulkina jie. Paskui pana sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas sako:
- Jokių problemų, 20 minučių mane už pimpalo abiem rankom palaikyk, o aš pamiegosiu.
Pana palaikė. Bičas pamiegojo. Po 20 minučių atsibudo. Vėl pasidulkino. Merga vėl sako:
- O galėtum dar kartelį?
Bičas:
- Jokių problemų. Bet vėl turėsi abiem rankom už pimpalo palaikyt.
Na vėl bičas pamiega. Pabunda, pasidulkina. Merga vėl sako:
- Gal dar kartą?
Bičas:
- Na jei reikia tai reikia. Bet turėsi už pimpalo palaikyt.
- Niekaip nesuprantu, kodėl tau to reikia? Čia tau ką, potencijai padeda?
- Ne, paprasčiausiai aš tave pirmą kartą matau. Bijau, kad ko nors nenupyzdintum.

Vyras su žmona ir uošve išvyko atostogų į Šventąją žemę. Per atostogas uošvė mirė. Laidojimo biuro darbuotojas jiems sako:
- Galime ją parsiųsti namo už 5000 dolerių arba galime ją palaidoti čia, Šventojoje žemėje, už 150 dolerių.
Vyras pagalvojo ir paprašė uošvę parsiųsti namo.
- Kodėl norite savo uošvę parsiųsti namo už 5000 dolerių, jei galite ją čia palaidoti vos už 150? - stebisi laidojimo biuro darbuojas.
- Prieš 2000 metų čia mirė vyras. Jis buvo čia palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė. Negaliu taip rizikuoti, - atsakė vyras.

Eina ežys per mišką ir stebisi: viskas aplink išlaužyta, išvartyta, ištrypta. Miškas nusiaubtas. Nusistebėjo ir eina toliau. Žiūri - lapė skruzdėlyne guli: visa mėlynėm nusėta, sumušta, suraišiota, skuduras burnoje... Pribėga ežys prie lapės, atriša, ištraukia iš burnos skudurą ir klausia:
- Lape, kas čia miške darosi? Kodėl viskas išlaužyta, išvartyta, ištrypta? Koks niekšas su tavim taip negražiai pasielgė?
Lapė atsiduso ir sako:
- Ežy, ežy... Koks tu geras, kai blaivas.