Susiginčijo šventikas su ateistu, ar būna pasaulyje stebuklų.
- Štai pernai iš varpinės iškrito mūsų zakristijonas ir liko gyvas bei sveikas, argi tai ne stebuklas? - sako šventikas.
- Ne, tai tiesiog atsitiktinumas, - atsako ateistas.
- Bet prieš penkis mėnesius jis vėl skambino varpais, kvietė žmones mišioms ir iškrito iš varpinės. Tačiau net neįsibrėžė. Juk tai stebuklas!
- Ne, tai tiesiog sutapimas, - nepasiduoda ateistas.
Jiems bekalbant atbėga viena davatkėlė ir iš tolo žegnodamasi rėkia:
- Zakristijonas vėl iškrito iš varpinės!
- Ar nesusižeidė? - klausia kunigėlis.
- Sveikas gyvas! - atsako davatkėlė.
- Štai jums aiškiausias Viešpaties ženklas! - sako šventikas ateistui.
- Koks dar ženklas? Tai jau pripratimas, daugiau nieko, - nepasiduoda ateistas.

Prabunda bičas kažkokiame kambaryje po galingos pjankės. Galvą skelia, absoliučiai nieko neatsimena. Vieta visiškai nepažįstama, aplinkui kažkokios mergiotės knarkia, viena jo kaklą apsikabinusi, pučia jam į ausį. Staiga vaikinas pajunta tarp dantų lyg ir siūlą kažkokį, o gal virvutę... Capt ją už galo, traukia iš burnos ir meldžiasi:
- Viešpatie, padaryk, kad tai būtų "Lipton"... Viešpatie, padaryk, kad tai būtų "Lipton"...

Važiuoja traukiny du gėjai. Vienas ir sako:
- Davai pasimylim, aš tavęs labai labai užsinorėjau!
Kitas:
- Nejuokauk, pažiūrėk, kiek daug žmonių vagone!
- Eik tu, nebijok tik! Jiem visiem viskas dzin! Niekas į tave dėmesio nekreips!
- Nu negali būti!
- Pabandyk paprašyti stiklinės vandens, pamatysi kaip visiems neįdomu!
Tas atsistoja ir per visą vagoną šaukia:
- Gal galėčiau gauti stiklinę vandens?!
Tyla. Reakcijos - nulis. Nu ką, kad jau niekas dėmesio į juos nekreipia, tai paėmė ir pasimylėjo jie vietoj. Tam pačiam vagone važiavo čiukčius. Parvaro į namus ir dejuoja žmonai:
- Ui, brangioji, neįsivaizduoji, kaip man galvą visą kelionę skaudėjo...
Žmona:
- Tai reikėjo išgerti citramono!
- Tai kad neturėjau su savimi...
- O pas žmones paprašyti negalejai?
- Mhm... Vienas vandens paprašė, tai būtumei mačius, ką su juo padarė...

Bėga moteris į parduotuvę duonos nusipirkt, laikas - be penkių aštuonios, tuoj užsidarys. Atbėga iki slenksčio, žiūri - guli girtas vyras, įsižiūrėjo - normalus vyras, įkišo ranką į kelnes, pamaigė - afigenas vyras! Žiūri į laikrodį: tuoj parduotuvė užsidarys, o vyrą tai gaila palikt. Galvoja: tuoj ant smūgio užsuku į parduotuvę, nusipirksiu duonos, paimsiu vyrą ir nusinešiu namo. Įbėga į parduotuvę, paima duonos, iššoka į lauką - o vyro jau nėr. Moteris nustebusi žiūri į duoną ir sako:
- Dieve mano, galima pagalvot 2 metus duonos nevalgiau!

- Meilė - tai liga, kuri nuvaro žmones į lovą, - sako studentas.
- Kokia tai liga, jei niekas nenori jos gydytis? Tai darbas! - prieštarauja gydytojas.
- Argi tai darbas, kai pagrindinis įrankis stovi? Nem tai yra procesas, - nesutinka inžinierius.
- Na koks čia procesas, juk niekas su niekuo nesiteisia! Meilė yra menas! - pareiškia juristas.
- Koks tai menas, jei juo užsiima visi, kas netingi! Meilė - tai mokslas, - aiškina dailininkas.
- Koks gi čia mokslas, jei studentas gali tuo užsiimti, o aš ne? - nustemba profesorius.

Skambina blondinė savo vyrui advokatui į ofisą verkdama. Tas klausia:
- Kodėl verki, gražuole?
- Va, vis bandau sudėliot dėlionę, bet niekaip neišeina. Visos dalys atrodo vienodos...
- O kokią dėlionę dėlioji?
- Na, ant dežutės nupieštas gaidys... Nu bet man niekaip neišeina jo sudėliot...
- Ei, nusiramink, kai tik grįšiu namo, mes ją sudėliosim kartu, gerai?
Taigi, grįžta vyras namo ir randa blondinę verkiančią, parkritusią ant grindų ir puolusią į depresiją... Vyras apkabina ją ir sako:
- Nagi, kelkis nuo grindų ir nebeverk. Juk tu tokia graži... Dabar paklausyk ką darysim... Sudėsim sausus pusryčius atgal į dėžutę ir niekam apie tai nepasakosim!

Važiuoja traukiniu lietuvis ir gruzinas. Lietuvis valgo lašinius, gruzinas prieina ir klausia:
- Kas čia?
- Lašiniai, - atsako lietuvis.
- Duok paragaut. Pff, kas čia per lašiniai! Pas mus pasigauni kiaulę, pasipjauni ir būna tau lašinių.
Lietuvis toliau valgo, gruzinas vėl klausia:
- Kas čia?
- Kumpis.
- Duok paragaut. Pff, kas čia per kumpis! Pas mus pasigauni strutį, pasipjauni, ir būna tau kumpio...
Lietuvis supyko, išsitraukė arbūzą ir valgo. Gruzinas klausia:
- Kas čia?
- Agrastas!

Valstybės tarnautojas rado savo kabinete stebuklingą lempą. Patrina ją ir staiga išlindęs džinas taria:
- Sugalvok tris norus.
- Norėčiau šalto alaus - tuoj pat, - net nesusimastęs ištaria tarnautojas.
Alus staiga atsiranda. Kuo greičiau valstybės tarnautojas sako kitą norą:
- Norėčiau atsidurti negyvenamoje saloje su gražiausia pasaulio moterimi.
Noras išsipildo.
- Va tai bent! - džiaugiasi vyrukas ir užduoda paskutinį norą. - Norėčiau niekada daugiau nebedirbti.
Ir... sugrįžta į savo kabinetą.

Vyrukas ikūrė įmonę. Pirma diena kontoroje. Ant slenksčio pasirodo žmogus. "Klientas!" - pagalvojo vyrukas, čiupo telefono ragelį ir puolė kalbėti:
- Ne, šiandien negaliu... Ne, niekaip... Nepaprastai daug užsakymų... Gal kitą savaitę... Aš jus užrašysiu į eilę.
Padeda rageli ir sako svečiui:
- Atleiskite, tiek klientų... Kuo galiu būti naudingas?
- Aš iš "Teo". Liniją reikia prijungti?

Susirūpinęs vyras atvyksta pas daktarą pasikonsultuoti dėl žmonos negalios:
- Daktare, aš manau, kad mano žmona kursta... Ji niekada neišgirsta, ką jai sakau ir turiu tą patį kartoti kelis kartus...
- Na, - atsako daktaras, - grįžkite namo, atsistokite nuo žmonos tris metrus ir užduokite jai klausimą. Jei ji neišgirs, atsistokite už dviejų metrų ir vėl paklauskite. Jei neatsakys, dar priartėkite per metrą. Taip galėsite nustatyti jos kurtumo lygį.
Vyras grįžo namo ir tiksliai vykdė, ką daktaras jam patarė: atsistojo už trijų metrų nuo žmonos, kuri tuo metu pjaustė daržoves, ir garsiai paklausė:
- Brangioji, kas pietums?
Jokio atsakymo. Jis priėjo vienu metru arčiau ir vėl paklausė:
- Brangute, ką gamini pietums?
Vėl tyla. Jis priėjo dar arčiau. Bet ir vėl jokio atsakymo. Galiausiai susierzinęs priėjo prie pat žmonelės ir jai į ausį suriko:
- Kas pietums, brangioji, aš klausiu?
Ji pažvelgė piktai:
- Viešpatie! Aš tau jau ketvirtą kartą sakau - daržovių troškinys!!!