Auksinės vestuvės. Svečiai ir sutuoktuvininkai sėdi už didelio šventinio stalo. Vyras kaskart švelniai ir mandagiai kreipiasi į žmoną: "Aukseli mano, prašau, paduok duonos... Gulbele mano, prašau, paduok man baltos mišrainės..."
Greta sėdintis draugas šnabžda vyrui:
- Ech, kaip aš jums pavydžiu! Jūs jau tiek daug metų kartu ir tu vis dar į savo žmoną kreipiesi švelniai ir jaudinančiai.
- Supranti... Hm... Aš tik pamiršau, koks jos vardas.