Vieną vėlyvą vakarą Petriukas stovi kieme ir šaukia:
- Maryte!
Pro langą iškiša galvą užsimiegojęs Marytės tėvas:
- Ji jau miegot nuėjo! Ko reikia, gal aš galiu padėti?
- Ne, man Marytė kaip moteris yra reikalinga!
Po penkių minučių į kiemą išbėga Marytė, apsirengusi mini sijonėliu ir pusiau permatomais marškinėliais.
- Žinai, Maryte, - sako jai Petriukas, - mano sviedinukas įriedėjo į moterų tualetą...