 |
Nukniso zuikis trilitrinį ruginukės kaime. Nusinešė miškan, pasidėjo ant kelmo, atidarė, pauostė... ir nugriuvo. Pro šalį bėgo lapė:
- O! Ir užkanda, ir dar išgert!
Tik gurštelėjo ruginės ir guli paslika prie zuikio. Pribėga vilkas:
- O! Ir išgert, ir užkandos, ir dar mergų!
Vilkas išsitraukė stiklinę, prisipylė ruginės ir išgėrė iki dugno. Tik bats... ir guli. Tuo tarpu pro šalį eina meška:
- O tu rupūže! Štai ir išgert, ir užkandos, ir mergų, o vilkui tai sprandą seniai nusukti žadėjau... Bet pirma reikia išgert...
Užsivertė meška trilitrinį ir pusę ruginukės iš jo išgėrė. Pasvirduliavusi įlipo į medį ir užmigo.
Zuikis pirmas prigulęs - pirmas ir atsikėlė. Pasikrapštė galvą ir sako:
- Aš atsimenu, kai vilką nujungiau... Atsimenu kaip lapę pakirkinau, bet kaip mešką į medį įkėliau, nors užmušk - nepamenu!
Stovi vidury miško kelmas. O ant to kelmo ežiukas užsilipęs, kad rėkia visa gerkle:
- Visi vilkai p*derastai, visi vilkai p*derastai!!!
Eina pro šalį meška, sustoja prie ežiuko ir pradeda jį auklėti:
- Ežiuk, kaip gi tu kalbi? Argi taip gražu? Kaip tau negėda... Dar pienas nuo lūpų nenudžiūvęs, o tu taip šneki...
- Čia ne pienas!!! Visi vilkai p*derastai!!! Visi vilkai p*derastai!!!
- Ir tada puoliau tą vilką ir vienu peilio mostu nupjoviau jam uodegą!
- O kodėl ne galvą?
- Tai kad kažkas jau buvo ją nupjovęs.
Kalbasi Knysliukas ir Mikė Pūkuotukas.
- Balta - tai spalva? - klausia Knysliukas.
- Na, taip, - atsako Mikė Pūkuotukas.
- O juoda - spalva?
- Žinoma!
- Tai ko tu sakai, kad aš tau nespalvotą televizorių padovanojau?
Susitinka kalėjimo kameroje zoofilas, pedofilas, nekrofilas ir ekstremalas. Zoofilas sako:
- Būtų čia kačiukas...
Pedofilas:
- Mažas...
Nekrofilas:
- Miręs...
Ekstremalas:
- Miau...
Pingviniukas klausia savo tėčio pingvino:
- Tėveli, kodėl žmonės sako, kad mes kvaili?
- Kas sako?
- Žmonės sako.
- Ką sako?
- Nu žmonės sako, kad mes kvaili?
- Kodėl sako? - vėl klausia tėtis.
Pingviniukas netekęs kantrybės:
- Ai, tėveli, nesvarbu.
Į lapės olos duris kažkas labai smarkiai beldžiasi, mažas lapiukas atidaro, o ten zuikis:
- Mama yra?
- Nėra, - atsako lapiukas.
Zuikis įsiveržia į vidų, kaip reikiant išrašo antausių visiems lapiukams ir liepia perduot motinai, kad kai pagaus - išp*s. Ir išeina.
Kitą dieną vėl kartojasi ta pati situacija, lapiukai gauna strėlių, zuikis primena, kad jie perduotų motinai, kad jeigu ją pamatys - išp*s.
Trečią dieną zuikis beldžia į olos duris. Šį kartą jas atveria pati lapė:
- Tai ką, žvairį, nesitikėjai? - ir šoka gaudyti zuikio.
Zuikis išsisuka ir pasileidžia į kojas per laukus, skuosdamas kiek tik gali per visokius krūmynus... Įsiutus lapė neatsilieka... Zuikis staiga atsisuka, žiūri - lapė iš to greičio krūmyne įstrigus, negali išsivaduot. Zuikis, išsišiepęs ligi ausų, eina aplink lapę link jos užpakaliuko ir segdamasis kelnes sako:
- Na, šiaip tai nep*sčiau, bet vaikučiams tai pažadėjau!
Moteris atbėga pas girininką:
- Ar nematėte mano šuns?
- Mažo, geltono?
- Taip.
- Su baltomis letenėlėmis?
- Taip.
- Ir su maža uodegėle?
- Taip.
- Ne, nemačiau.
Eina pajūriu šeima. Prie jų priplaukia auksinė žuvelė ir sako:
- Šiandien man gera nuotaika, todėl išpildysiu 3 jūsų norus.
Berniukas šaukia:
- Ežiuko noriu!
Tėvas šaukia:
- Subinėn tą ežiuką!
Motina šaukia:
- Ištrauk! Ištrauk! Ištrauk!