Pateko krokodilas Gena ir Kulverstukas į areštinę. Kulverstukas klausia Genos:
- Gena, ar mus nukirps?
- Nežinau, Kulverstuk, aš dar niekada nebuvau areštinėje. Geriau paklausk tos žiurkės kampe.
- Žiurke, ar nežinai, kirps mus ar ne?
Čia atsisuka žiurkė ir sako:
- Aš ne žiurkė. Aš ežiukas.

Čiukčia iš medžiotojų gavo dovanų paukštšunį - labai gerai, mat, pravers jam medžioklėje. Po kurio laiko medžiotojai atvažiuoja pas čiukčią ir klausia:
- Na, kaip tas šuo? Geras?
- Velniai žino... Nieko gero... Ar tos antys per aukštai skraido, ar aš tą šunį per žemai mėtau.

Mirė žmogelis ir nukeliavo i dangų. Dievas jam sako:
- Buvai blogas, tad turėsi grįžti į žemę ir išpirkti savo nuodėmes, paversiu tave paukščiu...
Nespėjo žmogelis nei žodžio ištarti, kaip apsidairęs pamatė, jog sėdi vištidėj tarp vištų... Nu ką, sėdi jis ir
nežino ka veikti. Netikėtai viena višta jam sako:
- Dėk kiaušinius.
- Tai kad nemoku, - liūdnai atsako žmogelis.
- O kas čia sunkaus? Tereikia labai pastenėti ir padėsi kiaušinį.
Nu ką, žmogelis nenori, kad Dievas supyktų. Pradėjo stenėti. Stenėjo, stenėjo... Tik staiga pasigirsta žmonos balsas:
- Petrai, kelkis, visą lovą prišikai!

Ganosi dvi karvės pievoje. Staiga viena pradeda klaikiai drebėti. Ta ir klausia drebančiosios:
- Kodėl drebi?
- Ir vėl ateina tas melžėjas su šaltomis rankomis.

Nusipirko zuikis plokštelę, kurios vienoje pusėje pasakojama kaip pasidaryti pusryčius, o kitoje – kaip daryti rytinę mankštą. Eidamas namo zuikis apvirto, ir plokštelė perlūžo per pusę. Parėjęs namo, ją blogai suklijavo. Ryte zuikis paleidžia plokštelę ir daro viską, kas sakoma:
- Atsisėskite ant žemės, praskleiskite kojas ir plakite kiaušinius, kol susidarys putos.

Dvi musės vaikšto po vyro plikę. Viena sako:
- Atsimeni, kai anksčiau mes čia žaidėme slėpynių...

Emigravo lapė, vilkas ir meška į Angliją dirbti, geresnio gyvenimo ieškoti. Pasuko savais keliais ir sutarė po mėnesio susitikti pakalbėti, kaip kam sekasi. Susitinka. Lapė, visa perkarus, pasakoja:
- Įsidarbinau vištidėje. Pirmą dieną vieną vištą suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir išmetė, valkatauju.
Vilkas, irgi perkaręs visas, murzinas, pasakoja:
- Įsidarbinau avių fermoje. Pirmą dieną vieną suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir atleido, va valkatauju, po konteinerius kuičiuosi.
Na, o meška, visa įmitusi, žandai išsipūtę, kailis blizga, pasakoja:
- Aš tai statybose įsidarbinau, su lenkais. Jų vakare ten niekas neskaičiuoja...

Ateina mokytoja į klasę ir klausia:
- Kas žino, kodėl plekšnė tokia plokščia?
Visi pakelia rankas, o mokytoja parodo į Marytę.
Marytė atsako:
- Plekšnė tokia plokščia todėl, kad pasislėptų jūros dugne.
Mokytoja sako:
- Teisingai, Maryte, šaunuolė!
Petriukas vis kelia ranką, mokytoja kviečia jį ir sako:
- Na, Petriuk, atsakyk!
Petriukas:
- Plekšnė plokščia todėl, kad ją dulkino banginis!
Mokytoja supyksta:
- Petriuk, neišsidirbinėk, nes eisi pas direktorių!
Šiek tiek nurimusi mokytoja tęsia pamoką:
- Vaikai, pasakykite, kodėl pas vėžį tokios didelės akys?
Onutė:
- Pas vėžį tokios didelės akys todėl, kad jis viską matytų purviname vandenyje.
Mokytoja:
- Teisinigai! O dabar, Petriuk, tu pasakyk, kodėl pas vėžį tokios didelės akys.
Petriukas:
- Na kaip... Jis gi matė, kaip banginis dulkina plekšnę...

Ateina Petriukas į mokyklą, o mokytoja klausia, kur jis vakar buvo. Petriukas atsako, kad turėjo vesti karvę pas bulių. Mokytoja klausia:
- O tėvelis negalėjo?
- Galėjo, - atsako Petriukas, - bet bulius geriau.

Turguje pirkėjas klausia pardavėjo:
- Ar turite šios žuvies dokumentus?
- O ko jūs norėtumėte? Jos mirties liudijimo?