 |
Atvažiuoja į polikliniką moteriškė iš Šalčininkų rajono. Pirmo sutikto gydytojo klausia:
- Man reikia pas zubnyką.
- Gal pas stomatologą?
- O očnykas ar šiandien priima?
- Klausiat apie okulistą?
- O jūs pats kuo dirbat?
- Jūsų žodžiais tariant, dirbu pizduku. O šiaip tai aš - ginekologas.
Staiga iš psichiatrinės ligoninės išbėga žmogus su kėde, pamato einant nepažįstamą senuką ir pradeda vytis. Senukas ima bėgti, ligonis iš paskos. Pavargo senukas, atsirėmė į medį ir galvoja, kas bus toliau. Pribėgęs ligonis mandagiai sako:
- Prašom sėstis!
- Daktare, o gal į reanimaciją?
- Ligoni, neužsiiminėkit saviveikla! Pasakiau - į morgą, vadinasi, į morgą.
Pacientas, atėjęs pas gydytoją, skundžiasi:
- Gydytojau, aš dirbu kaip arklys, valgau kaip kiaulė, pavargstu kaip šuo. Ką man daryti?
- Nežinau, aš ne veterinaras... Kitas!
- Daktare, nemiga mane visai išsekino. Ką daryti?
- Ar nebandėte skaičiuoti avių?
- Bandžiau, nepadeda.
- Tuomet tegu kiekviena avis papasakoja savo biografiją.
Iš poliklinikos grįžusi žmona sako vyrui:
- Gydytojas man patarė mėnesį pabūti prie jūros, dvi savaites kaime ir kokią savaitėlę užsienyje. Kur tu mane pirmiausia veši?
- Pas kitą gydytoją.
Persikelia lenkas gyventi Angliją, bet po poros mėnesių jis pradeda sirgti. Joks britų daktaras negali diagnozuoti ligos. Galiausiai lenkas susiranda daktarą - lenką. Lenkas papasakojo daktarui apie savo bėdą, daktaras iš kart jam sako:
- Nesijaudink, dažnai čia taip lenkams būna. Paimk kibirą, nueik į tą kambarį, prišik į kibirą, primyžk ant viršaus ir pakvėpuok ta smarve 10 minučių.
Lenkas nusistebi, bet daktaras sako - daktaras žino, todėl padaro kaip sakomas ir grįžta jausdamasis puikiai:
- Daktare, viskas suveikė. Kas man buvo?
- Tu tiesiog namų pasiilgai, - atsako daktaras.
Ruduo. Sanatorija. Pro langą į krentančius raudonus lapus liūdnai žiūri distrofikas:
- Ech... Lapai krenta... Kiek žmonių užmušė!