 |
Šeimoje augo du sūnūs. Vienas - optimistas, kitas - pesimistas. Artėjant Kalėdoms, tėvai sugalvojo tuos kraštutinumus šiek tiek "sulyginti". Pesimistui po eglute padėjo arkliuką, optimistui – krūvą arklio mėšlo. Kalėdų rytas. Pesimistas verkia:
- Ėėėėėėėėėėėėėėė! Arkliuuuuukaaaaaas. Aš norėjau didelio, o šitas maaaažas! Aš norėjau balto, o šitas ruuuudas! Aš norėjau gyvo, o šitas mediiiiiinis!
Optimistas:
- O aš gyvą arkliuką dovanų gavau, tik jis kažkur nubėgo...
"Šiandien aplankiau savo 96 metų senelę. Labai džiaugiuosi, jog ji sulaukė 40 Kalėdinių atviručių. Tiesa, 22 atvirutes atsiuntė jos draugė, kuri serga Alzheimeriu."
Kalėdų senis sėdi prie eglutės miesto aikštėje ir kalbina vaikus, ko jie norėtų gauti Kalėdoms. Staiga prie jo priėjo jauna mergina ir atsisėdo ant kelių. Senis kiek nustemba, bet kadangi ji labai meiliai jam šypsosi, tai visgi klausia:
- Na, o ko tu norėtum Kalėdoms?
- Kai ko savo mamai, - atsako ši.
- Kaip gražu iš tavo pusės, - nusišypsojo senis.
- Tai ką gi jai padovanoti?
- Žentą.
Parduotuvėje darbuotojai keičia kompiuterių kainas iš keturių tūkstančių į du. Pro šalį eidamas žmogelis domisi:
- Sakykit, o kodėl jie taip atpigo?
- Taigi va, Kalėdinės akcijos baigėsi...
- Vaikeli, kas tave išmokė tokio nepadoraus žodžio?
- Kalėdų Senelis, kai naktį pargriuvo užlipęs ant mano dviratuko.
Vaikų darželis. Vyksta Naujametinė šventė. Dalyvauja Kalėdų Senelis. Dalijamos dovanėlės.
- Štai ir viskas vaikučiai, dovanėlės baigėsi...
Tai buvo paskutiniai Kalėdų Senelio žodžiai.
Kaimas. Neturtinga šeima. Kažkas sukrebžda lauke. Tėvas griebia šautuvą, išbėga į lauką - pykšt. Grįžta ir sako:
- Vaikai, dovanų šiemet nebus, nušoviau Kalėdų senį.
- Kodėl Kalėdų Senelis ištisus metus laimingas?
- Todėl, kad žino kur gyvena blogos mergaitės.
Savaitė prieš Kalėdas. Petriukas parašo laišką Kalėdų seneliui ir įmeta į pašto dėžutę. Laišką radę Pašto darbuotojai nežino, kur gi čia toliau siųsti laišką ir nutaria atplėšti ir perskaityti. Skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, per šias Kalėdas labai norėčiau gauti pliušinį meškiuką, konstruktorių ir vandeninius dažus."
Pašto darbuotojai susigraudina – gi nėra jokio Kalėdų Senelio ir jokių dovanų Petriukas negaus. Nutaria susimesti pinigėlių, nupirkti ir nusiųsti dovanų. Taip atsitiko, kad meškiukui ir konstruktoriui pinigų užteko, o dažams – ne. Ką padarysi, vis tiek išsiunčia Petriukui, kad ir nepilną siuntinį. Dieną po Kalėdų Petriukas vėl rašo laišką Kalėdų Seneliui, kurį pašto darbuotojai vėl atplėšia ir skaito:
"Mielas Kalėdų Seneli, ačiū tau už nuostabų meškiuką ir konstruktorių! Gaila, kad vandeninių dažų negavau. Turbūt pašto darbuotojai pavogė."