Eina du medžiotojai. Vienas staiga sako:
- Matei?
- Ką?
- Kiškis nubėgo.
- Ne, nemačiau.
Eina toliau. Pirmas medžiotojas vėl sako:
- Matei? Lapė prabėgo.
- Ne, nemačiau.
Trečią kartą pirmasis medžiotojas vėl sako:
- Matei?
Antrasis medžiotojas nenori apsikvailinti:
- Mačiau.
- Tai kodėl įmynei?

Vyras, grįždamas namo iš medžioklės, iš stoties skambina žmonai:
- Maryte, čia aš. Važiuoju namo.
- Kaip medžioklė, brangusis?
- Viskas gerai. Dabar mėnesį mėsos nepirksim.
- Tu nušovei briedį?
- Ne. Pragėriau atlyginimą.

Du medžiotojai eina mišku. Staiga vienas nualpo, ėmė ir nugriuvo. Nekvėpuoja, akys užsimerkė. Kitas medžiotojas telefonu kviečia pagalbą:
- Mano draugas negyvas! Ką turiu daryti?
- Prašome nusiraminti. Visų pirma prašom įsitikinti, kad jūsų draugas tikrai negyvas.
Po kiek laiko - šūvis.
- Tvarkoj, ką dabar daryti?

Vienas medžiotojas draugams pasigyrė, kad užrištomis akimis pačiupinėjęs kailį, gali pasakyti, koks tai žvėris, kiek kailis vertas, ir kokiu būdu buvo sumedžiotas. Draugai nutarė patikrinti, užrišo akis, atnešė kailį. Medžiotojas pačiupnėjo:
- Meška... 500 lt... Šratais.
Atspėjo. Atnešė jam kitą kailį.
- Lapė... 200 lt... Kilpa...
Vėl atspėjo, draugai sužavėti, privaišino medžiotoją iki žemės graibymo...
Ryte pabunda jis namuose, savo lovoje, žiūri - ogi žmona visa išbalusi, apsiverkusi, užtinusiom akim. Jis ir klausia:
- O ko tu čia dabar bliauni?
- O kaip aš galiu nebliauti, jei tu mane visą naktį čiupinėjai burbėdamas: "Žiurkė... 3 litai... Kirviu..."

Teismas. Teisėjas klausia įtariamojo:
- Prašau viską išdėstykite, kaip kas buvo vakar.
- Na, aš išėjau į mišką medžiot. Girdžiu, virš manęs medyje kažkas sako: "Ku ku, ku ku...", maniau gegutė, ir nušoviau.
- Gerai, o dabar, prašau, jūs, nukentėjusysis, papasakokite savo versiją.
- Aaaaaaš ė-ė-ė-ėjau į mmmmišką p-p-p-pasivaikščiot. Staig-g-g-ga pamač-č-čiau medžiotojjjją su š-š-š-šautuvu. Išsigandd-d-d-au, įlipau į med-d-dį ir sakau "Ku-ku-ku-kurva, nešauk!"

Susitinka trys medžiotojai ir giria savo šunis.
Pirmas:
- Ėjau kartą į medžioklę - šautuvą paėmiau, o šovinius pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šautuvą, tai jis šovinių dėžutę atnešė.
Antras:
- Ėjau kartą į medžioklę - šovinius paėmiau, o šautuvą pamiršau. Daviau šuniui pauostyti šovinius, tai jis iš namų šautuvą atnešė.
Trečias:
- O aš kartą ėjau su žmona į upę maudytis - žmona maudymuką pamiršo. Daviau šuniui pauostyti žmonai tarp kojų, tai jis kaimyną už kiaušinių atvilko.

Eina du medžiotojai mišku ir pamato lokį. Vienas prisitaikė, tik pykšt - kliudė lokį, bet tik sužeidė. Supyko meška ir pradėjo vytis medžiotojus. Tie bėga bėga, o meška neatsilieka. Staiga vienas tik op į medį, o kitas toliau bėga. Tas bėgdamas atsisuka pažiūrėt ir mato, kad nei draugo, nei lokio nebėra. Galvoja pi*diec draugui, reik eit padėt. Prieina, žiūri - draugas įlipęs į medį, o meška jau lipa jo link. Pagalvojo, kad reikia draugą gelbėt, nes meška suės ir nebebus su kuo gert. Prisitaikė, pykšt į kairį meškos kiaušį. Meška tik suriaumojo ir lipa toliau. Prisitaikė, pykšt į dešinį meškos kiaušį. Meška atsisuko, suriaumojo, pažiūrėjo, bet perpykus toliau lipa. Draugelis, įlipęs į medį, rėkia:
- Bl*t, Petrai, šauk į galvą, iš akių matau, kad ne p*st lipa!

Čiukčia iš medžiotojų gavo dovanų paukštšunį - labai gerai, mat, pravers jam medžioklėje. Po kurio laiko medžiotojai atvažiuoja pas čiukčią ir klausia:
- Na, kaip tas šuo? Geras?
- Velniai žino... Nieko gero... Ar tos antys per aukštai skraido, ar aš tą šunį per žemai mėtau.

Vienas medžiotojas užeina pas kitą medžiotoją į svečius. Žiūri, ant sienos kabo didžiulis šerno kailis. Svečias klausia:
- Kiek kartų į šerną šovei?
- Dešimt.
- O kiek pataikei?
- Ne karto.
- Tai nuo ko jis kojas pakratė?
- Iš juoko.

Grįžta vyras iš medžioklės namo į vienkiemį. Įeina vidun, šaukia žmoną, nori laimikiu pasipuikuoti - niekas neatsiliepia. Užsuka į miegamąjį, o ten - žmona lovoje guli ir kažkoks nuogas pilietis bando paskubom kelnes mautis. Pamatęs tarpdury vyrą, jis meta rūbus ir pasileidžia link praviro lango. Vyras - iš paskos, bet bėgdamas užkliūna už ant žemės besimėtančių rūbų, griūna, griūdamas dar mėgina griebti aną už kur papuola. Pavyksta sugriebti už tarpukojo - slidu! Tas išsprūsta, šoka pro langą ir pasileidžia bėgti nuogas laukais link miško. Vyras iš nevilties stveria šautuvą ir kala jam pavymui iš abiejų vamzdžių - pykšt, pykšt - abu kartus nepataiko. Sėda ant lovos krašto, susiima už galvos:
- Pala, tai kaip gi čia dabar gaunas? Aš jam ir b*bį nuvaliau, ir su saliutais išlydėjau?..