Per biologijos pamoką mokytoja rodo visokius kiaušinius ir pasakoja:
- Vaikai, va štai šitie mažyčiai - karvelio. O tie margi - anties. Tie dideli - gulbės...
- Vaikai, o ar žinote, kieno juodi kiaušiniai? - vaikai tyli, niekas nežino. Petriukas nei iš šio, nei iš to pasako:
- Negro!
- Petriuk, kaip tu drįsti? Sėsk, 2!
- Ir pas negrą du!
- Kuolas!
- Ir pas negrą kuolas!
- Viskas! Lauk iš klasės, rytoj tėvą atsivesi! - piktinasi mokytoja.
- Ir pas tėvą tas pats! - šukteli anas išeidamas.

Ateina į klasę Petriukas su ištinusia lūpa. Draugai teiraujasi, kas jam atsitiko.
- Plaukiojom su tėvu valtimi po ežerą, ir man ant lūpos nutūpė vapsva.
- Ir ji tau įkando? - susidomėjo draugai.
- Ne, nespėjo, - papurtė galvą Petriukas, - tėvas ją irklu užmušė.

Pareina Petriukas namo su mėlyne po akim. Mama sako:
- Aš gi tau aiškinau: būk protingas, prieš šokdamas muštis suskaičiuok iki 100, kad apsigalvotum, ar tikrai verta.
- Aha, aš taip ir dariau, bet Jonui mama buvo liepusi skaičiuoti iki 50.

Mokytoja vaikams liepė parašyti, kas yra ašara.
"Ašara - tai ašarų liaukos išskiriamas skystis." - parašė pirmūnė Marytė.
"Ašara - tai sielos lašas." - parašė klasės poetė Diana.
"Ašara yra vienas butelis degtinės trims statybininkams." - parašė Petriukas.

Ateina Petriuko mokytoja pas tėvus. Namie tėvas. Mokytoja ir sako:
- Jūsų sūnaus kažkoks keistas, ankstyvas potraukis priešingai lyčiai.
- Nu...
- Na gal jūs jam paaiškinkit kaip nors.
- Nu ir kaip?
- Na, pavyzdžiui, kaip drugeliai daro...
- Petriuk! Prisimeni ką praeitą savaitę padarėme su valytoja?
Iš kito kambario:
- Nu!
- Tai va, žinok, taip ir su drugeliais būna.

Mokytoja klausia:
- Vaikučiai, kas yra mumija?
Petriukas atsako:
- Konservuota karalienė.

Mama plušėdama virtuvėje girdi, kaip įsijautęs jos Petriukas svetainėje žaidžia su didžiuliu žaisliniu geležinkeliu.
- Visi šunsnukiai, kurie jau pasiekėte savo kelionės tikslą, lauk iš traukinio ir užleiskite vietą kitiems. O tie, kurie tik dabar susiruošėte važiuoti, paruoškite bilietus, greitai lipkite su savo lagaminais, sėskite - ir varom. Traukinys šikančių nelaukia!
Pašiurpusi mama šoka prie Petriuko:
- Šiuose namuose tokie žodžiai nevartojami. Dabar eik į savo kambarį, stok į kampą dviem valandoms, apgalvok viską ir tik tuomet galėsi grįžti.
Moteriškė paruošė pietus, paskaitė laikraštį. Po poros valandų į virtuvę įslinko Petriukas:
- Mama, gal jau galiu žaisti? Dvi valandas kampe atstovėjau.
Mama:
- Gerai, įvykdei bausmę, gali žaisti.
Petriukas grįžo prie geležinkelio. Iš kambario girdėti:
- Atvykusių keleivių prašom palikti vagoną ir nepamiršti savo daiktų. Išvykstančiųjų prašom neskubėti, susinešti bagažą į vidų, patogiai įsitaisyti.
Mama patenkinta šypsosi. O Petriukas tęsia:
- Palydovai norės pamatyti jūsų bilietus. O tiems, kuriems nusibodo, kad dviem valandomis vėluojame, siūlome skųstis tai kvailei virtuvėje!

Petriukas klausia Jono:
– Kiek užduočių parašei?
– Nė vienos. O tu?
– Ir aš. Tai mokytoja dabar sakys, kad mes vienas nuo kito nusirašinėjome.

Mokytojas klausia:
- Petriuk, koks veiksmažodžio laikas: aš prausiuosi, tu prausiesi?
- Sekmadienio vakaras, pone mokytojau...

Petriukas pareina iš mokyklos, o tėtis jo klausia:
- Kiek gavai?
- Du.
- Kodėl tiek mažai?
- Krizė, tėveli, krizė.