 |
Kai jų žvilgsniai susitiko pirmą kartą, Petras nuoširdžiai suglumo. Nesuprasi - ar dėl to, kad iš pirmo žvilgsnio įsimylėjo, ar dėl to, kad tuo metu šiko krūmuose...
Mergina klausia vaikino:
- Kuo būsi Naujųjų metų vakarėlyje?
Vaikinas atsako:
- Šreku.
Mergina vėl klausia:
- O kaukę jau turi?
Vaikinas:
- Kol kas ne... O tu kuo būsi?
Mergina:
- Gražuole!
Vaikinas:
- O kaukę jau turi?
- Brangioji, ką tau padovanoti gimtadienio proga?
- Man visiškai tas pats, tik kad dėžė automatinė būtų.
- Tėti, tuoj pas mus ateis vienas vaikinas ir mes eisim su juo i kiną.
- Ne, tegul jis pirmiau pas mane užeina, pabendrausim.
Ateina vaikinas.
Tėvas:
- Na, pasakokite, iš kur jūs gausite pajamų, kad galėtumėt išlaikyt mano dukrą?
- Aš - būsimasis juristas.
- Gerai, o jūs taupus?
- O taip, aš be reikalo pinigų nešvaistau!
- Gerai, jūs šiandien neisit su mano dukra i kiną. Štai jums apelsinas. Eikite namo, o rytoj papasakosite, ką su juo padarėt.
Parėjo vaikinas namo. Na, apelsinas kaip apelsinas. Ėmė ir suvalgė jį. Kitą dieną vėl pasirodo.
Tėvas:
- Na, jaunuoli, koks apelsino likimas?
- Koks, koks... Suvalgiau aš jį.
- Tai blogai! Žiūrėkite: imame apelsiną, padaliname jį į dvi dalis. Iš vienos išspaudžiame sultis pusryčiams, o kitą supjaustome į salotas. Likusią odelę galima panaudoti vietoj peleninės, o kitos pusės odelę susmulkinti, kad sugertų tabako kvapą. Aišku? Štai jums dešrelė. Parodykite ką sugebate.
Ateina jaunuolis kitą dieną:
- Žiūrėkit, pirmiausiai aš gražiai išėmiau dešrelę iš celofaninio apvalkalo. Iš pusės padariau mėsos rutuliukus užkandai, kitą pusę sumaliau į kotletus. Iš dviejų aliumininių vielelių ir virvutės, padariau pakabuką ant kaklo jūsų dukrai vietoj deimantų vėrinio, kurį ruošiausi jai padovanot. Iš celofaninio apvalkalo, padariau prezervatyvą, su kuriuo tik ką pamylėjau jūsų dukrą. Štai ir jis, ir beje - jums grietinelė rytinei kavai.
- Panele, o kiek sekso partnerių pas Jus buvo?
- Trys... Oi ne! Devyni - dar vieną atvejį prisiminiau!
Ji:
- Ar tu mylėsi mane, kai mano plaukai bus žili?
Jis:
- Žinoma! O kodėl gi turėčiau nemylėti? Aš juk mylėjau tave, kai tavo plaukai buvo raudonos, geltonos, oranžinės, sidabrinės, mėlynos ir net žalios spalvos!
- Brangioji, suvalgyk gabaliuką torto...
- Ačiū, zuiki, nenoriu!
- O tu pažiūrėk koks skanus! Na paragauk bent gabaliuką!
- Ačiū, aš nesu alkana..
- Na, bent trupučiuką!!!
- Nu atsi...sk tu nuo manęs! Aš po šešių nevalgau!
- Ėsk tortą, dūra tu, ten žiedas! Aš tave vesti noriu!!!
- Saulele?
- Ką, katinėli?
- Zuikute, padaryk pusryčius?
- Gerai, meškiuk.
- Ačiū, zylute.
- Nėr už ką, ožiuk.
- Myliu tave, pelyte.
- Aš tave irgi, kiškuti.
- Pala... Prisipažink, tu irgi neatsimeni, kuo aš vardu?
Kuklus vyrukas užeina į barą. Pamato mielą prie baro sėdinčią merginą, atsisėda netoliese. Po kokios valandos nedrąsiai prieina ir pabando užkalbinti:
- Ar jūs neprieštarautumėte, jei aš pasiūlyčiau susipažinti?
Mergina atsisuka į vaikiną ir iš visos gerklės suspiegia:
- Neee! Aš nemiegosiu su tavim!
Baro lankytojai, visi kaip vienas, atsisuka. Vyrukas, pasijutęs beviltiškai, nuspūdina šalin. Po kelių minučių mergina prie jo prieina ir nusišypsojusi taria:
- Atleiskite, kad priverčiau jus pasijusti nepatogiai... Matote, esu psichologijos studentė ir tyrinėju žmonių elgesį nestandartinėse situacijose...
Vyrukas išsprogina akis ir iš visų plaučių užrinka:
- Kaip suprasti, už du šimtus litų?!