Gyveno vienoje šeimoje buldogas, kuris baisiausiai knarkdavo. Atėjo į svečius pas šeimininkę kartą kaimynė.
- Kaip tu gali ištvert tokį knarkimą?
- O ką bedarysi?
- Yra senas liaudiškas būdas. Paimk kokį nors kaspinelį ir užrišk ten, na tu supranti... Turėtų nustot... Paėmė šeimininkė seną raudoną dukters kaspiną, užrišo - tas ir nustojo knarkt. Vakare grįžta girtas kaip pėdas vyras, krenta į lova ir irgi ima knarkt. Moteriškė jau patyrus, vyrui irgi užrišo raudoną kaspinėlį. Iš ryto pachmielnas vyras atsikelia, nueina į tuliką, ir pamato gražų raudoną kaspinėlį užrištą vietoj, kurioj jis to mažiausiai tikėjosi. Pasimetęs išeina iš tualeto, ir pamato, kad šuo irgi su kaspinu. Pasimetęs jis pakrapšto galvą ir taria buldogui:
- Aš tiksliai nepamenu kur mes su tavim vakar trankėmės, bet pirmą vietą tai tikrai laimėjom...

Mergina turguje perka papūgiuką, pasisodina jį ant peties ir sako:
- Na, kvailiuk, įdomu ar moki kalbėt?
- Kalbėt tai aš moku. O tu, dūra, skraidyt moki?

Eidamas per mišką vilkas sutiko zuikį. Mato - zuikis kažką valgo.
- Zuiki, ką čia valgai?
- Šokoladą!
- O kodėl taip smirda?
- Jau trečią kartą valgau...

Užeina į gyvūnų parduotuvę maža mergaitė ir sako:
- Noriu nusipirkti mažą triušiuką.
Pardavėjas iš karto pasiūlo:
- Gal šitą? Jis toks pūkuotas? O gal šitą - žiūrėk, kokios didelės jo akys!
Mergaitė šaltai jam atsako:
- Mano smaugliui tai visiškai vienodai.

Ateina gaidys į vištidę nešinas stručio kiaušiniu ir, pasipustęs plunksnas, sako:
- Mergaitės, nenoriu priekaištaut, bet pažiūrėkit, ką konkurentai sugeba.

Įsilaužia vagis į butą. Susirenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis atatupstas, bet ūmiai pasigirsta balsas:
– Na ką, vogti atėjai?
Vagis apsidairo ir pamato ant spintelės papūgą. Mėgina ją raminti:
– Tyliau, tyliau...
O papūga vėl:
– Tai ką, vogti atėjai?
– Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki?
– Moku. „Pulk!“...

Ateina berniukas į svečius ir jį pasitinka didelis dobermanas:
- O ar jis nesikandžioja? - klausia jis šeimininko.
- Mums patiems įdomu. Jis pas mus tik pirma diena.

Vienintelė vieta Ukrainoje, kur dabar tikrai ramu, tai Černobilis. Tik paukščiukai kartais paloja...

Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
- Fu, blakėm smirda...
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta... Žiūri - per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
- O, kaip konjaku kvepia...

Kaip mąsto gyvūnai:
Šuo: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Jis yra dievas."
Katė: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Vadinasi, aš dievas."