Eidamas per mišką vilkas sutiko zuikį. Mato - zuikis kažką valgo.
- Zuiki, ką čia valgai?
- Šokoladą!
- O kodėl taip smirda?
- Jau trečią kartą valgau...

Užeina į gyvūnų parduotuvę maža mergaitė ir sako:
- Noriu nusipirkti mažą triušiuką.
Pardavėjas iš karto pasiūlo:
- Gal šitą? Jis toks pūkuotas? O gal šitą - žiūrėk, kokios didelės jo akys!
Mergaitė šaltai jam atsako:
- Mano smaugliui tai visiškai vienodai.

Ateina gaidys į vištidę nešinas stručio kiaušiniu ir, pasipustęs plunksnas, sako:
- Mergaitės, nenoriu priekaištaut, bet pažiūrėkit, ką konkurentai sugeba.

Įsilaužia vagis į butą. Susirenka visus vertingus daiktus viename kambaryje, antrame, įžengia į trečią, o ten tupi didžiulis šuo ir urzgia. Vagis ima trauktis atatupstas, bet ūmiai pasigirsta balsas:
– Na ką, vogti atėjai?
Vagis apsidairo ir pamato ant spintelės papūgą. Mėgina ją raminti:
– Tyliau, tyliau...
O papūga vėl:
– Tai ką, vogti atėjai?
– Tyliau, negi kitokių žodžių nemoki?
– Moku. „Pulk!“...

Ateina berniukas į svečius ir jį pasitinka didelis dobermanas:
- O ar jis nesikandžioja? - klausia jis šeimininko.
- Mums patiems įdomu. Jis pas mus tik pirma diena.

Vienintelė vieta Ukrainoje, kur dabar tikrai ramu, tai Černobilis. Tik paukščiukai kartais paloja...

Vakaras, kavinėj sėdi būrelis draugų, gurkšnoja konjaką. Vienas jų išgėrė, nusipurtė:
- Fu, blakėm smirda...
Rytas. Tas pats vyrukas guli lovoj. Pramerkia akis, galva plyšta, burnoj kaip arklių kaimenės stovėta... Žiūri - per sieną blakė ropoja. Pagavo ją, pauostė:
- O, kaip konjaku kvepia...

Kaip mąsto gyvūnai:
Šuo: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Jis yra dievas."
Katė: "Jis mane maitina, rūpinasi, suteikia pastogę... Vadinasi, aš dievas."

Žmona bando išmokyti šunį tarnauti. Vyras po kelių nesėmingų bandymų jai sako:
- Brangioji, taip tau nieko neišeis...
- Nieko, - atsako žmona, - iš pradžių man ir su tavim nekaip sekėsi.

Išlenda iš žemės du sliekai. Vienas ir sako:
- Sveikas! Aš esu Jonas.
- O aš - tavo užpakalis, - atsako antrasis.