Gyveno kartą miške mandagus briedis. Žiauriai mandagus, bet piderastas. Jo bijojo visi miško žvėrys.
Vieną vakarą ežiukas ėjo miegoti. Įsikišo kamštį į šikną, atsigulė į lovą ir užmigo. Ramiai miega, tik staiga girdi garsą - kamštis iššoko ir briedžio balsas:
- Labas vakaras.
Ėjo ežiukas mišku ir įkrito į duobę. Lipo, lipo, kol nenusibodo. Tada pagalvojo: "Jei per 5 minutes neišlipsiu, tai eisiu namo atsinešt kopėčių".
Sėdi liūtas ir burba:
- Ech, priėmė į armiją, nuskuto plikai...
- Ne tave vieną!
Pasižiūri liūtas žemyn ir sako:
- Ko žiūri, žiurke?
- Aš ne žiurkė! Aš ežiukas!
Eina zuikis mišku, žiūri lapė sėdi, kažką skaito. Prieina prie jos ir klausia:
- Labas, lape, ką čia skaitai?
- Čia, zuiki, yra logika.
- Kas tokia? Kas tai per daiktas?
- Kaip čia tau paaiškinus... Na, pavyzdžiui, degtukų turi?
- Turiu.
- Reiškia rūkai.
- Nu, rūkau.
- Jei rūkai, tai ir išgeri.
- Nu būna. Išgeriu.
- Jeigu išgeri, reiškia ir su panom "pasilinksmini".
- Nu būna, būna.
- O vat jeigu su panom linksminies - reiškia tau stovi.
- Nu aišku, taip ir yra.
- Tai va, zuiki, visa tai yra logika.
- Supratau,- ir nuėjo.
Eina toliau, žiūri - vilkas sėdi, kažką krapštos. Tas prieina ir klausia vilko:
- Ei, vilke, žinai, kas yra logika?
- Logika? Ne, nežinau.
- Galiu paaiškint. Degtukų turi?
- Ne, neturiu.
- Tai tau nestovi...
Išplaukė senis žvejoti į jūrą. Ilgai jis ten plaukiojo. Užmetė vieną kartą - nieko, užmetė antrą - vėl nieko. Užmetė tinklą trečią kartą ir... Vėl nieko... Staiga išneria ryklys:
- Nu, seni, kaip kimba?
- Ai, nekimba, nekimba... - atsako nusiminęs senis.
- Žinai, seni, nėr čia žuvies, eik tu geriau maudytis.
Ateina Raudonkepuraitė prie senelės trobos. Pabeldžia į duris. Duris atidaro storas, išsipūtusiu pilvu, letena dantis krapštantis vilkas. Raudonkepuraitė:
- Oi, čia juk gyvena mano senelė, kur ji?
Vilkas, toliau letena rakinėdamas dantis, jai sako:
- Gyveno, o dabar čia mano ofisas.
Važiuoja dvi karvės į skerdyklą. Viena visa bijo, dreba ir klausia šalia esančios:
- Kolega, atsiprašau jūs čia pirmą kartą?
- Ne bl*t, antrą.
Viena šeima turejo papūgą, kuri kas tik atsitinka tuoj viską papasakoja vyrui. Atėjo kartą pas moterį meilužis ir kad papūga nieko nematytų uždengė narvą. Sėdi papūga narve ir girdi kaip meilužis sako moteriai:
- Tu nusirenk ir pasilenkus įsikibk į palangę, o aš pasikabinsiu ant liustros, įsisiubuosiu ir šoksiu ant tavęs, tokiu būdu ir pasimylėsim.
Tada pasigirsta papūgos balsas iš narvo:
- Nupjaukit man liežuvį, bet aš turiu tai pamatyti!
Tėvas ryklys moko sūnų medžioti:
- Priplauki prie žmogaus, apsisuki ratą ir kerti.
- O kam man sukti ratais, jei galiu kirsti iškart?
- Na, jei nori su šūdais, gali kirsti iškart...