Nusipirko zuikis plokštelę, kurios vienoje pusėje pasakojama kaip pasidaryti pusryčius, o kitoje – kaip daryti rytinę mankštą. Eidamas namo zuikis apvirto, ir plokštelė perlūžo per pusę. Parėjęs namo, ją blogai suklijavo. Ryte zuikis paleidžia plokštelę ir daro viską, kas sakoma:
- Atsisėskite ant žemės, praskleiskite kojas ir plakite kiaušinius, kol susidarys putos.

Dvi musės vaikšto po vyro plikę. Viena sako:
- Atsimeni, kai anksčiau mes čia žaidėme slėpynių...

Emigravo lapė, vilkas ir meška į Angliją dirbti, geresnio gyvenimo ieškoti. Pasuko savais keliais ir sutarė po mėnesio susitikti pakalbėti, kaip kam sekasi. Susitinka. Lapė, visa perkarus, pasakoja:
- Įsidarbinau vištidėje. Pirmą dieną vieną vištą suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir išmetė, valkatauju.
Vilkas, irgi perkaręs visas, murzinas, pasakoja:
- Įsidarbinau avių fermoje. Pirmą dieną vieną suėdžiau, vakare suskaičiavo, vienos trūksta. Ir atleido, va valkatauju, po konteinerius kuičiuosi.
Na, o meška, visa įmitusi, žandai išsipūtę, kailis blizga, pasakoja:
- Aš tai statybose įsidarbinau, su lenkais. Jų vakare ten niekas neskaičiuoja...

Ateina mokytoja į klasę ir klausia:
- Kas žino, kodėl plekšnė tokia plokščia?
Visi pakelia rankas, o mokytoja parodo į Marytę.
Marytė atsako:
- Plekšnė tokia plokščia todėl, kad pasislėptų jūros dugne.
Mokytoja sako:
- Teisingai, Maryte, šaunuolė!
Petriukas vis kelia ranką, mokytoja kviečia jį ir sako:
- Na, Petriuk, atsakyk!
Petriukas:
- Plekšnė plokščia todėl, kad ją dulkino banginis!
Mokytoja supyksta:
- Petriuk, neišsidirbinėk, nes eisi pas direktorių!
Šiek tiek nurimusi mokytoja tęsia pamoką:
- Vaikai, pasakykite, kodėl pas vėžį tokios didelės akys?
Onutė:
- Pas vėžį tokios didelės akys todėl, kad jis viską matytų purviname vandenyje.
Mokytoja:
- Teisinigai! O dabar, Petriuk, tu pasakyk, kodėl pas vėžį tokios didelės akys.
Petriukas:
- Na kaip... Jis gi matė, kaip banginis dulkina plekšnę...

Ateina Petriukas į mokyklą, o mokytoja klausia, kur jis vakar buvo. Petriukas atsako, kad turėjo vesti karvę pas bulių. Mokytoja klausia:
- O tėvelis negalėjo?
- Galėjo, - atsako Petriukas, - bet bulius geriau.

Turguje pirkėjas klausia pardavėjo:
- Ar turite šios žuvies dokumentus?
- O ko jūs norėtumėte? Jos mirties liudijimo?

Mirė pats seniausias zoologijos sodo dramblys. Pro šalį einantis žmogus išgirdo verkiantį dramblio prižiūrėtoją ir sako:
- Ko taip verki? Bus dar tų dramblių.
- Aha, lengva tau kalbėti, ne tau reikės duobę kasti.

Prieina paršiukas prie rozetės ir sako:
- O brolyti, kaip giliai tave užmūrijo!

Petras, važiuoja su savo papūga į Italiją. Muitinėje tarnautojas praneša, kad už papūgą turi būti sumokėtas mokestis.
- Kokio dydžio tas mokestis? - klausia žmogelis.
- Priklauso nuo to, kokią papūgą vežatės: už gyvą teks sumokėti šimtą eurų, už iškamšą - tik penkis.
Į tai papūga vos girdimu balsu veblena:
- Petrai, tik nepadaryk dabar kokios kvailystės...

Eina briedis per mišką, žiūri - ežiukas aplink medį bėgioja.
- Ežiuk, ką veiki?
- A, sveikas, briedi. Aš kaifą gaudau!
- Kaip tai?
- O tu pabėgiok su manimi.
Briedis irgi ėmė kartu su ežiuku sukti ratus aplink medį. Pabėgiojo pusvalandį, galva taip apsisuko, kad jam pasirodė, jog ragai susipynė. Nukrito kanopomis i viršų, guli, dejuoja. Pribėga ežiukas:
- Na, ką, briedi, patiko?
- Tu, dygliuotasis, man pasakyk, kame čia kaifas?
- Kaip kame?! Tau ką, žolytė pimpaliuko nekutena?