 |
Miške siaučia šernas: išverčia asiliuko trobelę, žiauriai sumuša triušį, ateina ir Pūkuotuko eilė. Įvirsta šernas į Pūkuotuko trobelę ir šaukia:
– Ei, ar yra kas namie?
Iš tamsaus užkampio pasigirsta balsas:
– Ne...
– Tada pasakyk jam, kad jo geriausias draugas iš armijos sugrįžo.
Kiškis ant viso miško rėkia:
- Kas primušė mano brolį?!
Išlenda meška iš tankumyno:
- Aš primušiau.
- Taip jam ir reikia!
- Aš jau daug metų laikau du arklius, - pasakoja vienas ūkininkas kitam. - Jie yra visiškai vienodi.
- Tai ar tu juos skiri?
- Dabar jau taip. Vakar atsitiktinai pastebėjau, kad rudojo ausys yra didesnės už baltojo.
Susitinka du seniai nesimatę draugai. Vienas jų pastebi, kad kitas mikčioja, o to seniau nebuvo. Jis klausia:
- Kas yra? Kodėl pradėjai mikčioti?
Tas atsako:
- Supranti, mes su broliu anksti tapome našlaičiais. Sugalvojome nusipirkti ožką, taip ir padarėme. Kadangi melžti nė vienas nemokėjome, paeiliui čiulpėme pieną iš spenio. Po trejų metų, kai ožka paseno, nuvedėme ją į turgų parduoti. Tik niekas jos kažkodėl nepirko. Po kiek laiko priėjo senis ir paklausė: "Už kiek tą ožį parduodat?" Brolis nualpo, o aš mikčioti pradėjau.
Kalbasi dvi skruzdėlės statydamos skruzdėlyną.
- Kodėl taip tamsu?
- Nebeišgalime susimokėti jonvabaliams!
Grįžta vyras iš žvejybos tuščiomis, nedrąsiai stovi prie slenksčio ir klausia:
- Katinas namie?
Žmona atsako:
- Eik drąsiai, aš jam kilkių nupirkau!
Eina dykuma Džeimsas Bondas. Iš kitos pusės priešais jį ateina kupranugaris.
- Aš Bondas. Džeimsas Bondas! - sako Džeimsas.
- Aš Garis. Kupranugaris! - atšauna kupranugaris.
Nusprendė kartą europietis po Sacharos dykumą pakeliauti. Nusisamdęs vedlį arabą nei iš šio, nei iš to klausia:
- Sakykit, o ar tiesa, jog ant įkaitusio dykumos smėlio galima iškepti kiaušinius?
- Taip... - atsako truputį sumišęs arabas. - O kodėl jūs klausiate?
- Ai šiaip, galvojau, kodėl kupranugarių kojos tokios ilgos...
Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...