Naujasis rusas perka butą.
- Ar tylus kvartalas?
- Taip. Štai, kad ir buvęs šio buto šeimininkas. Jį nušovė, o niekas negirdėjo.

Naujasis rusas kartą atvažiuoja į Paryžių. Vaikščiodamas po nuostabų miestą prieina prie prancūzo ir, mostelėjęs link Eifelio bokšto, ironiškai sako:
- Tai ką, lochai, naftos taip ir neradot?!

Naujojo ruso duktė ateina pas tėvą ir sako:
- Susiradau sau vyrą, tėte.
- Nu atsivesk, aš su juo pasikalbėsiu.
Ir štai jau po minutės pas jį įeina vienuolis ir sako:
- Aš jūsų dukters vyriškis ir noriu ją vesti.
O naujasis rusas jam:
- Nu tikiuosi tu supranti, kad mano duktė ne šiaip sau panelė! Jai reikia brangių kvepalų ir panašiai!
- Na, kaip Dievas duos!
- Jai dar reikės pirkti brangias mašinas ir visa kita.
- Duok Dieve, duok Dieve...
- Nu gerai, eik.
Vienuolis išėjo ir ateina dukra:
- Na ką, tėte, kaip tau jis?
- Tikras vargeta, bet man patinka, kad jis mane vadina DIEVU...

Naujasis rusas įeina į bažnyčią ir klausia kunigo:
- Kaip galvoji, ar Dievas atleis man visas nuodėmes, jei tavo bažnyčiai paaukosiu milijoną dolerių?
- Garantuoti negaliu, bet manau, kad čia tas atvejis, kai reikia surizikuoti!

Naujasis lietuvis nutarė aplankyti savo gimtąsias vietas. Po 15 metų pertraukos įvažiuoja jis į savo gimtąjį kaimą. Ir tik įvažiavus jam nuleidžia padangą. Naujasis lietuvis nusikeikė, išlipo ir bando nuimti ratą. Ir mato, kad ateina jo senas vaikystės draugas... Prasigėręs... Be dantų... Prieina prie jo ir sako:
– Petrai, čia tu?
– Aš... Sveikas, Jonai!
– Ką čia darai? – klausia Jonas.
– Ai va, ratą bandau nuimti.
Jonas paima plytą ir iš visų jėgų sviedžia į langą:
– Tu ratus nuimk, o aš magnetofonu pasirūpinsiu.

Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...

Kalbasi du naujieji rusai:
- Klausyk, turiu bėdą, gal padėsi?
- Kokios bėdos? Pinigų reikia?
- Ne, supranti, mano sūnus baigė vidurinę ir dabar nei dirba, nei mokosi. Sėdi man ant sprando... Gal galėtum jį įdarbinti pas save? Supranti, noriu, kad jis pažintų gyvenimą, taip kaip aš - dirbtų ir užsidirbtų, gerai?
- Nu, bičas, kokios problemos! Tegul ateina pirmadieniais, mokėsiu po 1000 eurų per mėnesį.
- Ne, ne tai, Hari, aš noriu, kad jis iš tikro padirbėtų. Nu, paprakaituotų, pasinervintų, ot taip kaip aš pradėjau.
- Nu, gerai, bičas. Tegu jis ateina antradieniais ir penktadieniais – gaus po 2000 eurų per mėnesį – tinka?
- Paklausyk, Hari, aš noriu, kad jis dirbtų kasdien nuo 8 iki 5 ir gautų po 600 litų per mėnesį.
- Nu, tada sunkiai. Matai, bičas, tokį darbą norint gaut, reikia aukštąjį baigti.

Randa naujasis rusas gatvėje 1 centą ir klausia praeivio, kas tai.
– 1 centas, t.y. pinigas, – atsako praeivis.
– Tai ką už jį galima nusipirkti?
– Nieko.
– Tai kas čia tokio?
– Pinigas, 1 centas.
Naujasis rusas ir vėl klausia:
– Tai ką už jį galima nusipirkti?
Nusibodo praeiviui aiškinti:
– Viską, viską gali nusipirkti!!!
Nueina naujasis rusas į parduotuvę, prisikrauna vežimėlį prekių, privažiuoja prie kasininkės, deda 1 centą ant prekystalio. Pardavėja žiuri į centą, į rusą, į centą, į rusą.
Rusas jai sako:
– Ko žiūri, grąžos neturi?

Ateina naujasis rusas į policiją ir pareiškia:
- Paskutiniu metu aš labai dažnai gaunu laiškų su grasinimais.
- Tie laiškai, žinoma, anoniminiai? - pasiteirauja policininkai.
- Ne, su mokesčių inspektoriaus parašu.

Kalbas du naujieji rusai:
- Klausyk, o kodėl tu už mano Mersą sumokėjai? Manai, kad aš biednas?
- Ne... Tu gi už kavą mokėjai!