Sustoja naujas 600-inis mersas prie sankryžos ir tik netiketai taip bac, ir įkalė į galą žiguliukas. Išlipa is žiguliuko žydelis ir galvoja:
- Va dabar bus py*diec...
Iš merso iššoka keturi nauji rusai ir iškarto pradeda rėkti:
- Girdi, žydas! Dabar kažkaip reikia išsirazborinti, kas kaltas!
O žydelis visas išsigandęs sako:
- Bet, vyrai, čia kažkaip nesąžiningai. Jūs keturi, o aš vienas...
Nu ir rusų rimčiausias nepasimeta, apsižvalgo ir sako:
- Kolia, varyk pas žydelį!
Nu tas nueina. Dabar stovi trys rusai ir žydelis su Kolia.
Bet žydas vėl galvą krapšto ir sako:
- Vyrai, bet vistiek nesąžininga, mes dabar du, bet jūsų vistiek daugiau - jūs trys.
Nu vėl rimčiausias apsižvalgo ir sako:
- Miša, varyk pas žydelį!
Tas irgi nueina. Dabar jau žydelis su Kolia ir Miša, o rusai du beliko.
Žydas vėl krapšto seną galvą ir sako:
- Bet, vyrai, dabar mes trys, o jūs du! Vėl nesąžininga!
Pažiūrėjo rimčiausias vėl, kad taip ir yra, ir sako:
- Girdi, žydas! Py*dink na*ui! Mes patys išsiaiškinsim!

Naujojo ruso dukrelė grįžta namo iš licėjaus. Mokytoja namų darbų uždavė parašyti pasakojimą apie neturtingą šeimą. Mergaitė pradėjo taip:
"Gyveno kartą neturtinga šeima, mama ir tėtis buvo labai neturtingi, jų vairuotojas buvo dar neturtingesnis, sodininkas irgi labai neturtingas, o jų tarnaitė buvo visiška vargšė..."

Trys naujieji rusai kalbasi, kokie puikūs jų vaikai:
- Štai mano sūnus – šaunuolis: nekilnojamąjį turtą pardavinėja, gerai sekasi ir gyvenime nesismulkina – neseniai draugui butą Paryžiuje padovanojo.
- Mano taip pat šaunuolis – automobilių saloną atidarė, biznis klesti. Pats plačiai gyvena – draugui neseniai "Ferrari" padovanojo.
- Ir mano šaunuolis – banką organizavo, neseniai draugui didelį neprocentinį kreditą 30 metų skyrė.
Prieina prie jų ketvirtas draugelis ir klausia:
- Apie ką kalbatės?
- Apie vaikus.
- Oi, o mano sūnus – homikas. Bet jo butas Paryžiuje, važinėja “Ferrari”, o neseniai neprocentinį kreditą 30 metų paėmė. Ir kaip jam tai pavyksta?

Naujasis rusas užsuko pas kunigą išpažinties... Pašnekėjo jie, pašnekėjo. Na, ir naujasis rusas sako: - Žinot, šventas tėve... Mane labai godumas kamuoja...
- Tai pasimelsk, sūnau mano. Ir pabandyk išpirkti savo nuodėmę.
- O kaip?
- Na, pavyzdžiui, duok 50 dolerių pirmam sutiktam žmogui, kai tik išeisi iš bažnyčios...
Išeina naujasis rusas iš bažnyčios, o aplink - tuščia. Paeina kiek toliau, mato - liekna mergina su "miniaku". Naujasis rusas prieina:
- Imkite 50 dolerių, panele.
- Reikia 100!
- Ką?.. Bet šventas tėvas sakė, kad 50...
- Jis pastovus klientas.

Naujasis rusas perka butą.
- Ar tylus kvartalas?
- Taip. Štai, kad ir buvęs šio buto šeimininkas. Jį nušovė, o niekas negirdėjo.

Naujasis rusas kartą atvažiuoja į Paryžių. Vaikščiodamas po nuostabų miestą prieina prie prancūzo ir, mostelėjęs link Eifelio bokšto, ironiškai sako:
- Tai ką, lochai, naftos taip ir neradot?!

Naujojo ruso duktė ateina pas tėvą ir sako:
- Susiradau sau vyrą, tėte.
- Nu atsivesk, aš su juo pasikalbėsiu.
Ir štai jau po minutės pas jį įeina vienuolis ir sako:
- Aš jūsų dukters vyriškis ir noriu ją vesti.
O naujasis rusas jam:
- Nu tikiuosi tu supranti, kad mano duktė ne šiaip sau panelė! Jai reikia brangių kvepalų ir panašiai!
- Na, kaip Dievas duos!
- Jai dar reikės pirkti brangias mašinas ir visa kita.
- Duok Dieve, duok Dieve...
- Nu gerai, eik.
Vienuolis išėjo ir ateina dukra:
- Na ką, tėte, kaip tau jis?
- Tikras vargeta, bet man patinka, kad jis mane vadina DIEVU...

Naujasis rusas įeina į bažnyčią ir klausia kunigo:
- Kaip galvoji, ar Dievas atleis man visas nuodėmes, jei tavo bažnyčiai paaukosiu milijoną dolerių?
- Garantuoti negaliu, bet manau, kad čia tas atvejis, kai reikia surizikuoti!

Naujasis lietuvis nutarė aplankyti savo gimtąsias vietas. Po 15 metų pertraukos įvažiuoja jis į savo gimtąjį kaimą. Ir tik įvažiavus jam nuleidžia padangą. Naujasis lietuvis nusikeikė, išlipo ir bando nuimti ratą. Ir mato, kad ateina jo senas vaikystės draugas... Prasigėręs... Be dantų... Prieina prie jo ir sako:
– Petrai, čia tu?
– Aš... Sveikas, Jonai!
– Ką čia darai? – klausia Jonas.
– Ai va, ratą bandau nuimti.
Jonas paima plytą ir iš visų jėgų sviedžia į langą:
– Tu ratus nuimk, o aš magnetofonu pasirūpinsiu.

Atvažiuoja naujas rusas į restoraną. Ten, pamatęs akvariume vežlį, oficiantui sako, kad iš jo sriubos išvirtų. Laukia naujas rusas tos sriubos, praeina viena valanda, kita... Trūksta jam kantrybė - nusiunčia apsauginį, kad pažiūrėtų, kas ten darosi. Apsauginis, įėjęs į virtuvę, žiūri, kaip virėjas suplukęs vėžliui galvą bando nukirst: tik su peiliu užsimoja, o vėžlys iškart galvą įtraukia į kiautą. Apsauginis:
- Duok man, tuoj nukirsiu, - ir, įgrūdęs pirštą vėžliui į užpakalį, iškart nukerta.
Virėjas:
- Iš kur taip išmokai, gal kokiuose kursuose?
Apsauginis:
- Ne, mes taip savo bosui kaklaraištį kiekvieną rytą rišam...