Žurnalistas ima interviu iš senuko:
- Jums 102 metai, ir jūs rūkote ir geriate?
- Žinoma, o tai išvis niekad nenudvėsiu.

- Anksčiau mano senelė per vestuves vis kumščiuodavo man į šoną sakydama: "Tu būsi kitas. Tu būsi kitas."
- O nuo kada daugiau taip nesako?
- Nuo tada, kai per kiekvienas laidotuves aš jai pradėjau sakyti tą patį.

Senelis išdrožė iš medžio Pinokį ir išleido į pasaulį. Grįžta Pinokis po savaitės nuliūdęs ir senelis klausia:
- Tai kas atsitiko?
- Žinai, susiradau merginą ir neturiu to daikčiuko...
- Nieko, ne bėda, - ir senelis jam padaro tą daikčiuką.
Po 2 savaičių grįžta Pinokis, vėl visas nusiminęs, senelis ir klausia:
- Tai kas dabar, vaikeli?
- Daug rakščių ant to mano daikto...
- Nieko, tuojau padarysim, - paėmė ir su švitriniu popierium nušveitė.
Po savaitės ateina Pinokis visas laimingas, senelis ir klausia:
- Kodėl toks laimingas, vaikeli?
- Kam tos merginos, kai yra švitrinis popierius?

- Ar girdėjote? Pensininkams suteiktos papildomos lengvatos.
- Kokios?
- Dabar jie gali stovėti po krano strėle, vaikščioti bėgiais ir pereiti gatvę degant raudonai šviesoforo šviesai.

- Kas turi aštuoniasdešimt dantų ir dvi akis?
- Krokodilas.
- O du dantis ir aštuoniasdešimt akių?
- Senukai iš pensionato važiuojantys autobusu į ekskursiją.

Akropolyje ant suoliuko sėdi senukas. Netrukus ant to pačio suoliuko prisėda pankas su įspūdingai žalia - geltona - mėlyna - raudona skiautere. Senukas pažiūrėjo į panką, po to dar kartą pažiūrėjo... Na ir taip kokias 5 minutes... Pankas nebeišlaikęs atsisuko į senuką ir sako:
- Klausyk, diedai, negi nieko nesi gyvenime pašėlusio nuveikęs??
Senukas:
- Esu! Kartą povą išdulkinau, tai dabar žiūriu į tave ir galvoju, kad galbūt tu mano sūnus?!

Močiutė pasakoja Petriukui, kaip kentėjo Jėzus Kristus:
- Prikalė Dievulį vinimis prie kryžiaus, o jis vis tiek prisikėlė.
Petriukas:
- Reikėjo jį varžteliais, varžteliais...

Sėdi bobulkos šimtametės ant suoliuko. Nuo ryto iki vakaro. Į praeinančius žmones žiūri. Tarpais pašneka ką nors. Ir štai, viena sako:
- Ei, o kas čia taip dvėseliena smirdi? Ei, Ona, ar girdi? Ona???

Švenčiamos auksinės vestuvės. Prie "jubiliato" prisigretina jaunuolis ir klausia:
- Sakykite, koks jausmas kartu pragyvenus penkiasdešimt metų?
- Et, - atsako senukas, - tie penkiasdešimt metų - lyg dešimt minučių.
Kiek pagalvojęs priduria:
- Tiesa, tos dešimt minučių - kaip praleistos po vandeniu be akvalango...

Maža sena ledi eina gatve, tempdama du didelius plastmasinius atliekų krepšius. Vienas iš krepšių įplyšęs ir iš jo vis iškrenta po 20 dolerių ant šaligatvio. Pastebėjęs tai policininkas sustabdo ją ir sako:
- Ponia, po 20 dolerių krenta iš jūsų krepšio.
- Oh, iš tikrųjų! - sako sena ledi. Ačiū kad įspėjote. Grįšiu surinkti.
- Gerai, tik ne taip greitai, - sako policininkas. Kaip jūs gavote visus tuos pinigus? Jūs nevogėte to, ar ne?
- Oh, ne, - sako maža sena ledi. Jūs matote, mano daržas yra šalia futbolo stadiono automobilių stovėjimo aikstės. Žaidimo dienomis, daug aistruolių atvyksta ir šlapinasi per tvorą į mano gėlyną. Tai, aš stoviu už tvoros su sodininko žirklėmis. Kiekvieną kartą kai kažkoks vaikinas prakiša savo daiktą per tvorą, aš sakau: "20 dolerių arba aš nurėšiu."
- Tai tikrai teisinga, - juokiasi policininkas. Oh, beje, kas yra kitame krepšyje?
- Jūs žinote, - sako maža sena ledi, ne visi moka...