Pensininkė užėjo į banką, pamatė, kad eilės nėra ir supratusi, kad jai čia nėra ką veikti, išėjo bambėti į polikliniką...

- Padėjau ant žemės nešiojamą kompiuterį, o močiutė pagalvojo, kad ten svarstyklės. Tai dabar močiutė sveria virš 2000 litų...

Stovi senukas turguje, pardavinėja žuvį. Pirkėjas klausia:
– Kiek žuvis?
– Šimtas litų.
– Kodėl taip brangiai?
– Man tiek reikia.

Senukas klausia gydytojo:
- Daktare, ar aš galėčiau vesti.
- Aišku, kad galit. Dviese smagiau bus.
- O kažin, ar vaikų aš galėčiau turėti?
- Gal ir galit, jei žmona ne per sena. O kiek jums metų?
- Jau septyniasdešimt.
- Na tai dar patarčiau dėl viso pikto ir dublerį turėti.
Po metų jie vėl susitiko.
- Na ir kaip sekasi? Ar vedėte?
- Taip. Ir žmona jau pagimdė.
- Na, o kaip dubleris, - šypsosi daktaras.
- O ką dubleris? Ir ji pagimdė.

Mane labai nervindavo, kai per kiekvienas vestuves visos bobutės baksnodavo ir sakydavo: "Tu - sekantis". Tačiau jos apsiramino, kai aš joms tą patį pradėjau sakyti per laidotuves.

Ateina aštuoniasdešimtmetis diedukas į paštą pensijos pasiimti. O ten sėdi toks jaunuolis. Galvoja: "Senas tas diedas, po poros savaičių gal numirs" ir tada sako diedukui:
- Tu ateik, tėvai, po mėnesio pasiimti.
- Tai kad negaliu. Pinigų reikia - su tėvu į senelio vestuves einam.
- Kaip tai, - nustemba jaunuolis. - Tai kiek tėvui metų?
- Šimtas septyneri.
- O seneliui?!?
- Šimtas trisdešimt dveji.
- Pala, tėvai, tai ar ne per vėlai vesti?
- Ai, jis nevestų, bet tėvai verčia...

- Mano senelis iš anksto žinojo, kurią dieną mirs. Ir apytiksliai net valandą!
- Tai gal buvo ekstrasensas?
- Koks ekstrasensas! Jam teisėjas pasakė.

- Anūkėli, anūkėli, klausyk kaip ten tas vokietis, nuo kurio aš taip einu iš proto?
- Alzhaimeris, senele, Alzhaimeris.

- Oi, kas jūsų tėvukui?
- Kur? Aaa, šitas... Tiesiog duodame Viagros kartu su migdomaisiais.
- O kam?
- Kad nuo lovos nenusiristų.

Ateina senutė pas gydytoją, širdele skundžiasi. Gydytojas jai ir sako:
– Na, kol kas pasistenkite kuo mažiau laipioti laiptais, gal kiek sustiprėsite.
Po mėnesio pas tą patį gydytoją ateina ta pati močiutė. Visa pagyvėjusi, energija tik trykšta.
– Daktarėli, – klausia senutė, – gal jau galėsiu laiptais lipti?
– Na, pamažu, neskubant galėsite.
– Ačiū tau, gerasis daktarėli, nes aš jau visai pavargau kasdien namo nutekamuoju vamzdžiu į ketvirtą aukštą kabarotis.