Tėvas su sūnumi deginasi saulėje, o uošvė maudosi jūroje. Staiga ji pradeda skęsti.
- Tėveli, žiūrėk, močiutė rankomis mojuoja, - taria berniukas.
- Koks tu nemandagus, sūneli, - pareiškia pastabą atžalai tėvas. - Ir tu jai pamojuok.

Žmona klausia vyro:
- Ar kalbėjaisi, brangusis, su tuo žmogumi, kuris tavo uošvę skęstančią iš upės ištraukė?
- Taip kalbėjausi. Tas vyrukas buvo atėjęs ir atsiprašė.

Du sugerovai kalbasi:
- Uošvienę užmušiau.
- Meluoji!
- Einam parodysiu.
Išeina jiedu į kiemą, o vidury kiemo žemių kalnas, iš kurio uošvienės užpakalis kyšo. Tas klausia:
- O kodėl ne visą užkasei, o užpakalį palikai iškištą?
- Nu matai, dviratį patogu pasistatyt...

Trijų jaunuolių uošvienė sugalvojo juos išbandyti, ar jie ją myli kaip uošvienę. Įšoko uošvienė į šulinį ir šaukia:
- Padėkite, skęstu!
Vyresnysis išgirdo šauksmą ir išgelbėjo. Ryte atsikėlė, o po jo langais motociklas stovi. Apsidžiaugė jaunuolis dovana.
Uošvienė ir vėl įšoka, ir vėl rėkia:
- Skęstu, padėkite, gelbėkite!
Išgirsta jaunesnysis ir ištraukia. Ryt ryte už lango pamato motorolerį. Kaip jis apsidžiaugė gavęs tokią dovaną.
O uošvienė vėl įšoka ir vėl rėkia, klykia:
- Padėkite...
Bet pats jauniausias, pamatęs ką gavo broliai, galvoja:
- Jei vienas gavo motorolerį, o kitas motociklą, tai jau aš gausiu dviratį.
Uošvienė ir paskendo. Žiūri, ryte po langu stovi prabangi mašina. Uošvio dovana.

- Tėti, kuo skiriasi bėda nuo problemos?
- Matai, sūnau, jeigu mūsų močiutė nuvažiuotų į miestą ir ten papultų po troleibuso ratais, tai būtų bėda. Tik va problema - ji į miestą niekada nevažiuoja.

Susitinka du draugai vieno uošvienės laidotuvėse ir sako:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
Po mėnesio susitnka draugai kito draugo uošvienės laidotuvėse, tačiau ant lavono yra mėlynė:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
- Tai iš kur mėlynė?
- Grybukų nenorėjo valgyt.

Kapinėse eina laidotuvių procesija. Paskui grabą eina ožys, už jo daugybė žmonių. Vienas praeivis susidomėjo ir priėjęs prie procesijos klausia:
- Kas numirė?
Vienas vyras juodu kostiumu atsako:
- Mano uošvienė.
- O kas jai atsitiko?
- Štai tas ožys ją mirtinai užbadė.
- Klausyk, išnuomok man tą ožį vienai dienai?
- Tu ką? Matai kokia eilė jau laukia.

Ateina pas Petrą kaimynas. Petras sako:
- Aš šiandien savo uošvienę užmušiau.
- O tai kur lavoną padėjai? - klausia kaimynas.
- Va ten už tvarto. Einam parodysiu.
Nueina už tvarto. Uošvienė guli ant pilvo, užpilta žemėm, o užpakalis paliktas plikas. Kaimynas klausia:
- Tai kam tu tą užpakalį pliką palikai?
- Tai kad labai patogu dviratį pasistatyti.

Pareina žentas namo, nusirengia iki pusės. Prieina prie uošvienės ir sako:
- Spjauk man ant nugaros.
Uošvienė nespjauna. Žentas sako:
- Nu prašau, maldauju spjauk.
Uošvienė ir klausia:
- Kam tau reikia, kad aš spjaučiau?
Žentas atsako:
- Buvau pas gydytoją, nes nugarą skaudėt pradėjo. Gydytoja liepė ant skaudamos vietos gyvačių nuodų papurkšt.

Pas psichiatrą:
- Daktare, aš nuolat sapnuoju ta patį košmarą: uošvienę, kuri už pavadėlio vedžioja krokodilą. Jūs tik įsivaizduokit: gruoblėta, žalsvai pilka oda, tamsiai rudos karpos, neapykanta degantis žvilgsnis ir baisūs, geltoni ir aštrūs dantys...
- Taip, tai iš tikro baisu...
- Palaukit, daktare, aš dar apie krokodilą nepapasakojau...