Vienas draugas užeina pas kitą į namus.
- Ką ten naktimis meistrauji?
- Uošvei kėdę.
- Dar daug liko?
- Ne, tik elektros laidai.

Susitinka du draugai vieno uošvienės laidotuvėse ir sako:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
Po mėnesio susitnka draugai kito draugo uošvienės laidotuvėse, tačiau ant lavono yra mėlynė:
- Nuo ko mirė?
- Grybukų užvalgė.
- Tai iš kur mėlynė?
- Grybukų nenorėjo valgyt.

Kapinėse eina laidotuvių procesija. Paskui grabą eina ožys, už jo daugybė žmonių. Vienas praeivis susidomėjo ir priėjęs prie procesijos klausia:
- Kas numirė?
Vienas vyras juodu kostiumu atsako:
- Mano uošvienė.
- O kas jai atsitiko?
- Štai tas ožys ją mirtinai užbadė.
- Klausyk, išnuomok man tą ožį vienai dienai?
- Tu ką? Matai kokia eilė jau laukia.

Pas psichiatrą:
- Daktare, aš nuolat sapnuoju ta patį košmarą: uošvienę, kuri už pavadėlio vedžioja krokodilą. Jūs tik įsivaizduokit: gruoblėta, žalsvai pilka oda, tamsiai rudos karpos, neapykanta degantis žvilgsnis ir baisūs, geltoni ir aštrūs dantys...
- Taip, tai iš tikro baisu...
- Palaukit, daktare, aš dar apie krokodilą nepapasakojau...

Sėdi tėvas su sūnumi balkone:
- Tėveli, kodėl močiutė taip svyruoja?
- Kam močiutė, o kam uošvė... Paduok dar vieną apkabą.

Palaidojo uošvienę. Žentas stovi kapinėse prie ką tik supilto kauburėlio, staiga kažkoks paukštis praskrisdamas apdergia jam petį. Žentas lėtai pakelia akis į dangų ir tyliai sako:
- Tai jūs, uošvienėle, jau ten?

Kaime vakare į žmogelio duris pasibeldė kaimynas:
- Labas, klausyk, gal galėtum leisti vandens iš tavo šulinio pasisemti? Kelis kibiriukus?
- Žinoma, kokios problemos!
Praėjo valanda, žmogelis, vis girdėdamas triukšmą kieme, išėjo pažiūrėti ir pamatė kaimyną, lakstantį nuo savo šulinio prie kaimyno su kibiru: pasisemia vandens iš žmogelio šulinio, nubėga prie saviškio ir išpila.
- Tau ką, protas pasimaišė? - Nustebo žmogelis.
Kaimynas stabtelėjo ir tarė:
- Ne, tiesiog toks reikalas... Matai, mano uošvienė į šulinį įkrito, o vandens jai tik iki kaklo...

- Tėte, ar Adomas turėjo uošvienę?
- Ne, Adomas gyveno rojuje...

Uošvienė zulina žentą:
- Nieko neveiki, palaistyk gėles sode.
- Bet juk lyja!
- Na ir kas, skėtį turi.

Pareina žentas namo, nusirengia iki pusės. Prieina prie uošvienės ir sako:
- Spjauk man ant nugaros.
Uošvienė nespjauna. Žentas sako:
- Nu prašau, maldauju spjauk.
Uošvienė ir klausia:
- Kam tau reikia, kad aš spjaučiau?
Žentas atsako:
- Buvau pas gydytoją, nes nugarą skaudėt pradėjo. Gydytoja liepė ant skaudamos vietos gyvačių nuodų papurkšt.