Teisme skyrybų byla.
- Kodėl jūs skiriatės su žmona? - klausia teisėjas.
- Ji man netiko...
Uošvė iš salės:
- Cha, tik pamanykit, visiems tiko, o jam netiko!

Per dukters vestuves uošvis prieina prie žento:
- Patinka uošvė?
- Patinka.
- Vadinasi, su tavim gerai sutarsime. Mėgstu žmones, turinčius humoro jausmą.

Gruzinas laiko uošvienę virš bedugnės ir sako:
– Mano senelis uošvę papjovė. Mano tėvas savo uošvę nušovė. Aš būsiu geras. Aš tave paleisiu...

Uošvienė protina žentą:
- Na kas Tu per žmogus, kiek gali gerti, tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, neburbuliuok ir taip sveikatos nėra. Va geriau imk 20 Lt ir atnešk man alus.
- Na va, prasideda, aš ir sakau, vien tik alkoholis galvoj...
- Uošviene, na nezyzkit ir taip galvą skauda, grąžą sau galit pasilikt...
Uošvienė pagalvojo - na gal ir biznis. Atnešė iš parduotuvės alaus. Žentas išgėrė, atsigavo ir sako:
- Klausykit, uošviene, imkit 100 Lt ir atneškit man iš parduotuvės degtinės, be grąžos.
Uošvienė pasimuistė, na bet tiek pinigų... Atnešė ir degtinės butelį. Žentas ilgai nelaukęs išgėrė, įgavo dar drąsos ir vėl siūlo uošvienei:
- Uošviene, o galima aš jums per veidą trenksiu tapke ir už tai duosiu 200 Lt?
Uošvienė šiek tiek pagalvojus sutiko. Žentas trenkė tapke per veidą ir davė 200 Lt. Staiga suskambo žento mobilus:
- Klausau, brangioji.
- Brangusis, o Tu mano mamytei pensiją padavei?
- Na kaip, išdavinėju čia po truputį...

- Tėti, kuo skiriasi bėda nuo problemos?
- Matai, sūnau, jeigu mūsų močiutė nuvažiuotų į miestą ir ten papultų po troleibuso ratais, tai būtų bėda. Tik va problema - ji į miestą niekada nevažiuoja.

Eina žmogus pro daugiabutį namą, žiūri - ketvirtame aukšte užsikabinusi už balkono turėklų kabo moteris, o kažkoks vyras bando ją numesti. Praeivis rėkia:
- Klausyk, ką tu darai, žmogų užmuši!
- Nelįsk, čia mano uošvienė.
- Matai, gyvatė kaip stipriai įsikabinusi! Gal padėti?

- Kodėl tu darbe, juk tavo uošvienė mirė?
- Jūs pats liepėte nepainioti darbo su malonumais...

Vyras su žmona ir uošve išvyko atostogų į Šventąją žemę. Per atostogas uošvė mirė. Laidojimo biuro darbuotojas jiems sako:
- Galime ją parsiųsti namo už 5000 dolerių arba galime ją palaidoti čia, Šventojoje žemėje, už 150 dolerių.
Vyras pagalvojo ir paprašė uošvę parsiųsti namo.
- Kodėl norite savo uošvę parsiųsti namo už 5000 dolerių, jei galite ją čia palaidoti vos už 150? - stebisi laidojimo biuro darbuojas.
- Prieš 2000 metų čia mirė vyras. Jis buvo čia palaidotas ir po trijų dienų prisikėlė. Negaliu taip rizikuoti, - atsakė vyras.

- Žinai, ženteli, o kostiumas tavo tai visai nekoks... - pagiežingai sušnabždėjo būsimoji uošvė prieš jungtuvių ceremoniją.
- Nieko tokio, mamyte, - nesutriko šis. - Kitą kartą bus geresnis.

Skambutis į namų duris. Vyras atidaro, o ten stovi oušvė. Vyras sako:
- Labas. Ar ilgam atvažiavai?
- Kol atsibosiu.
- Aaa... Tai viso gero.