 |
Tėvas ir sūnus žvejyboje. Tėvas sūnui:
- Paduok batoną.
- Suėdžiau.
- Paduok tada kukurūzus.
- Suėdžiau.
- Tai davai kruopas paduok.
- Irgi suėdžiau.
- Nu tai dar sliekus ir dzikus suėsk ir varom namo...
Vienas žvejys pasakoja kitam:
- Nepatikėsi. Vakar žvejodamas pagavau auksinę žuvelę. Viskas kaip pasakoje: "Paleisk mane, tavo norus išpildysiu". Galvojau, galvojau ir sugalvojau. Kadangi mūsų su žmona intymus gyvenimas visai ne koks pasidarė, paprašiau, kad pajusčiau orgazmą tuo pat metu kaip ir mano žmona. Ot, galvoju, laiminga moteris bus...
- Na, ir ką?
- Ką, ką... Kol vakare žvejojau, tris kartus orgazmą pajutau...
Sėdi du žvejai, žuvį gaudo. Staiga vienam kažkas užkibo. Ištraukia, o ten undinė! Žvejys atidžiai apžiūrėjo, tada paėmė ir paleido. Pirmas žvejys pašoka ir klausia:
- Kodėl?
- O kaip? - atsako antras žvejys.
Eina brakonierius palei ežero krantą, ant pečių dvi 10 kilogramines, dar gyvas, lydekas neša. Staiga iš krūmų iššoka inspektorius:
- Aha! Pakliuvai su įkalčiais!!!
- Nepatikėsit, bet aš tas lydekas nuo vaikystės pažįstu ir auginu.
- Kaip tai?
- Nusipirkau kadaise ikrų indelį, atidarau, o ten 2 mailiai spurda. Įleidau į stiklinę - atsigavo. Ir pradėjau aš juos auginti, maitinti. Paaugo - perkėliau į trilitrinį, po to į kubilą, dar vėliau - į vonią. O kai vonioje nebetilpo, paleidau į ežerą. Prieidavau prie kranto, sušvilpdavau - atplaukdavo.
- Negali būti....
- Jei netiki, galiu parodyti. Va, paleisiu, švilptelsiu ir jos atplauks.
- Nu rodyk...
Brakonierius paleido lydekas, o tos išsyk ir nėrė gilyn. Stovi, rūko...
Inspektorius:
- Tai švilpk.
- O kam?
- Kad lydekas pašauktum.
- Kokias lydekas?
Žvejys pagavo auksinę žuvelę.
Žuvelė sako:
- Aš galiu išpildyti tavo 3 norus, bet tai ką pasakysi bus tris kartus daugiau tavo priešui.
Žvejys:
- Noriu turėti daug pinigų, daug vilų ir mini infarktą.
Dvi blondinės kalbasi:
- O mane Jonas į žvejybą savaitgaliui pakvietė!
- Pasidaryk naują šukuoseną ir nusidepiliuok kojas.
- Ane?.. O aš, durnė, sliekų prikasiau...
- Kaip kimba? - klausia smalsuolis ilgai žvejojančio vyro.
- Gerai. Dar vieną pagausiu - bus dvi.
Atėjo žmogus prie upės žuvies pagaudyti. Bet nekimba. O šalia diedui kimba. Žiūri, kad diedas ant slieko gaudo. Kitą dieną žmogus atsinešė sliekų. Vėl nekimba. Žiūri - diedas ant duonos gaudo.
- Klausyk, pasakyk, kaip tu nustatai, ant ko reikia gaudyti.
- Ateinu ryte, įbrendu iki juosmens į upę, atsistoju prieš srovę. Jei nuo sroves pimpalas pasisuka į kairę, tai reikia gaudyti ant duonos, o jei pasisuka į dešinę - tada ant slieko.
- O jei tiesiai stovi?
- Oi, sūneli, jei tiesiai stovėtų, tai aš čia nesėdėčiau.
Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja: "užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.