 |
Vyrukas užeina į parduotuvę, žuvies skyrių:
- Sakykite, jei aš pirksiu iš jūsų žuvį, ar galėsite man ją ne paduoti, o mestelti?
- O kodėl?
- Na, tiesiog galėsiu nemeluodamas pasakyti žmonai, kad šią žuvį pagavau!
Vienas draugas sako kitam:
- Davaj žvejot varom!
- Tai kad aš nemoku...
- O ko ten nemokėt - pilk ir gerk!
Grįžta suvalkietis iš žvejybos ir pasakoja žmonai:
– Jau tas mūsų žmonių šykštumas, tai negaliu! Taigi sutarėm, kad tas, kuris žuvį pagaus pirmas, perka buteliuką, o antras – užkandos. Sėdim, žvejojam. Žiūriu Antano plūdė tik niurkt į dugną, o tas sėdi, apsimeta, kad nemato. Paskui Vincui kažkas kad prisikabino, tai net meškerė sulinko. O Vincas nė krust, aplink žvalgosi, uodus gainioja.
– Tai gal tu pirmas ištraukei? – klausia žmona.
– Ar aš kvailas?! Aš visai be slieko žvejojau!
Sėdi žvejys ant ledo, vienoje rankoje meškerė, kitoje plyta. Eina mergina pro šalį ir visa tai pastebi.
- Klausyk, kam tau ta plyta?
- Duosi - pasakysiu.
- Baik tu, juk tai nesąmonė.
- Na, kaip nori...
Parūpo merginai sužinoti ir sutiko. Po reikalo ir vėl paklausė:
- Tai kam tą plytą rankoje laikei?
- Šiandien ant meškerės niekas nekimba, o ant plytos - tu jau trečia!
Žvejoja vyriškis, degtinę geria. Nekimba. Pagaliau pavyko sužvejoti mažą karosiuką.
- Ir ką man su tavim daryti?
Pražiodė jį, supylė likusią degtinę ir paleido. Staiga pradėjo taip kibti, kad netrukus kibiras buvo pilnas žuvies. Sugautos nelaimėlės piktinasi:
- Na, karosas! Na, niekšas! Prigirdo... Paleidžia...
Žmogus susiruošė žvejoti. Pasiėmė šunį ir meškerę. Įsėdo į valtį ir plaukia. Žiūri ešerys išlenda. Ešerys sako:
- Duok saldainį!
Žmogus žiūri tai į šunį, tai į ešerį, tai į šunį, tai į ešerį. Šuo sako:
- Ko į mane žiūri? Aš pats apakęs!
Metė senis į jūrą tinklą ir ištraukė jį pilną žolės. Parūkė senis žolės. Na, o kas paskui buvo visi žinote... Ir žuvis kalbėjo, ir norai pildėsi...
Išplaukė senis žvejoti į jūrą. Ilgai jis ten plaukiojo. Užmetė vieną kartą - nieko, užmetė antrą - vėl nieko. Užmetė tinklą trečią kartą ir... Vėl nieko... Staiga išneria ryklys:
- Nu, seni, kaip kimba?
- Ai, nekimba, nekimba... - atsako nusiminęs senis.
- Žinai, seni, nėr čia žuvies, eik tu geriau maudytis.
Skundžiasi vienas žvejys kitam:
- Tiesiog nebežinau ką bedaryti. Kiekvieną kartą, kai tik grįžtu iš žvejybos, po lova randu meilužį.
- Tai ką, daugiau į žvejybą neisi?
- Dar ko! Galvoju, gal reikėtų lovai kojas nupjauti?