Atėjo žmogus prie upės žuvies pagaudyti. Bet nekimba. O šalia diedui kimba. Žiūri, kad diedas ant slieko gaudo. Kitą dieną žmogus atsinešė sliekų. Vėl nekimba. Žiūri - diedas ant duonos gaudo.
- Klausyk, pasakyk, kaip tu nustatai, ant ko reikia gaudyti.
- Ateinu ryte, įbrendu iki juosmens į upę, atsistoju prieš srovę. Jei nuo sroves pimpalas pasisuka į kairę, tai reikia gaudyti ant duonos, o jei pasisuka į dešinę - tada ant slieko.
- O jei tiesiai stovi?
- Oi, sūneli, jei tiesiai stovėtų, tai aš čia nesėdėčiau.
Petras susiruošė pailsėti nuo namų rūpesčių ir pažvejoti ant ledo. Lauke šalta. Šiltai apsirengęs eina tvenkinio link. Pakeliui stovi baras, galvoja: "užsuksiu, pora po 100 gramų padarysiu, kad šilčiau būtų, kad nesušalčiau". Taip ir padarė, ir kelis kartus daugiau, nei tikėjosi.
Taigi, prieina ledą, išsitraukia kirtiklį ir tuoj kirs, tik pasigirsta balsas:
- Čia žuvies nėra...
Petras paeina 20 metrų, vėl ruošiasi kirsti eketę, tas pat balsas jam sako, kad ir čia žuvies nėra. Dar paeina 20 metrų, jau pasiruošė kirst ir vėl tas pats balsas jį perspėja, kad čia žuvies nėra. Tada Petras susinervinęs ir klausia:
- O kas čia kalba???
- Ledo arenos direktorius.
Ateina žmogelis penktadienį pas parduotuvės savininką ir sako:
- Noriu dirbti pardavėju.
- Ar turite šio darbo patirties?
- Ne... bet labai noriu dirbti, ir žinokit, jaučiu, kad man tikrai pasiseks!
Savininkas pagalvoja juk savaitgalis, gal nieko blogo neatsitiks. Ir įdarbino jį. Ateina pirmadienį apakęs ir nieko nesupranta: per savaitgalį padaryta pusmilijoninė apyvarta, visas supermarketas nušluotas. Pasikviečia naująjį pardavėją ir klausia:
- Tai kaip čia tu viską pardavei?
- Tai va, ateina šeštadienio rytą žmogus pirkti meškerės. Aš ir sakau: "Tai gal ir kėdutę nusipirkit - negi stovėdamas žvejosite. O tai negi nuo kranto? Nusipirkite kokią valtelę, va ten, pas mus, žiūrėkite, visokių yra. Antra vertus, mums jau ne po šešiolika metų, negi taip ir vargsite irkluodamas? Nusipirkite kokią su motoriuku, kad normaliai būtų. Gerai, bet motorinę valtį kažkaip ir prie vandens nusivežti reikia, priekabos reikia. Antra vertus, jūsų šita mašinėlė vargu ar patemps priekabą su valtimi, paimkite kokį džipą... Na va, ir taip toliau... Šiandien dar per pietus jis ateis, kažko dar nepasiėmė.
Taigi ateina tas pirkėjas per pietus, savininkas laukia jo išskėstom rankom:
- Klausykit, sako, jūs tikrai tada atėjote tik meškerės pirkti?
- Teisybę sakant, ne... Atėjau pirkti žmonai tamponų. O tas jūsų pardavėjas sako: "Vis tiek jums savaitgalis sugadintas, tai bent meškerę nusipirkit..."
Vaikinas ištisas valandas stovi ant tilto ir stebi meškeriotojus.
- Kodėl jūs pats nebandot meškerioti? - klausia jo praeivis.
- Aš neturėčiau tiek kantrybės.
Atėjo žmogelis pažvejoti. Jau gręš, bet staiga kažkoks balsas sako jam:
- Negręžk, čia nėra žuvies.
Žmogelis sustoja ir sako:
- Iš kur tu žinai?
Ir vėl ruošiasi gręžti, bet vėl balsas jam:
- Negręžk, čia nėra žuvies.
Neapsikentęs žmogelis klausia jo:
- Kas tu toks, kad žinotum, jog čia nėra žuvies ir nurodinėtum, kur gręžti, kur ne?
- Aš esu čiuožyklos direktorius.
Senas žvejys plauna kruviną irklą ir murma panosėj:
- Man nesvarbu, kaip tave vadina, Juozu ar Jėzumi, tu man čia per vandenį nevaikščiosi, žuvų nebaidysi...
Nuvažiavo du draugeliai pažvejoti. Prisilupo kaip reikiant ir užmigo. Ryte žiūri - tinklai pievoje stovi.
- Asile, kur tu kur tinklus pastatei???
- Pats tu asilas. Kur valtį irklavai - ten ir stačiau!!!
- Mielasis, o tu pameni, kai žvejot važiavai?
- Aha...
- Tai va, skambino tavo žuvis, klausė, ką su ikrais daryti?
Susitinka du geri draugai. Vienas klausia:
- Kaip sekasi?
- Ai, nieko gero. Vedžiau, - atsako draugas.
- O tai kas čia blogai? Ar žmona gaminti nemoka?
- Nemoka.
- Na, tai gal lovoj karšta?
- Tai kad ne, guli kaip lenta...
- Tai gal namuose švelni?
- Irgi ne, šaukia, rėkia...
- Tai ko nesiskiri?
- Matai, kai ji padaro kakutį, ten tokie balti kirminiukai yra, ant jų labai gerai žuvis kimba. Ai, bet juk tu ne žvejys, nesuprasi...
Susitinka du draugai.
- Varom ryt žvejot, - sako vienas.
- Kad manęs žmona neišleis...
- O tu daryk kaip aš: aš ryte atsikeliu, atkloju antklodę ir sakau "Na ir šikna..." Po to mes apsipykstam ir aš išvažiuoju žvejot.
Taip ir sutarė.
Kitą dieną vienas nepasirodė.
Susitikę po savaitės kalbasi:
- Tai ko aną kart nevarei žvejot, aš gi pamokiau tave...
- Tai aš taip ir dariau: atklojau antklodę ir pasakiau "Na ir šikna... Velniop tą žvejybą!"