 |
Papuolė į pragarą amerikietis, indas ir rusas. Tuoj pat prisistatė velnias ir sako:
- Visiems, kurie papuola į pragarą, duodu paskutinį šansą patekti į dangų.
Ir išsitraukia velnias didelį botagą, kurio dar niekas žemėje nėra matęs.
- Kas atlaikys tris smūgius nesurikęs, tą paleisiu į rojų. Galite prisidengti kuo tik norite.
Pirmas amerikonas. Velnias ir klausia:
- Kuom prisidengsi?
Na amerikietis pasiėmė didžiulį granito gabalą ir laukia smūgių.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Akmuo į šipulius. Antras smūgis... Amerikonas klykia nesavu balsu.
- Sekantis.
Ateina indas. Velnias ir to klausia, kuo prisidengs. Indas atsako:
- Niekuo! Aš visą gyvenimą joga užsiminėjau ir medituojant kūnas nejaučia skausmo.
Velnias užsimojo... Pirmas smūgis... Tylu ramu. Antras smūgis... Tylu ramu. Trečias smūgis... Tylu ramu.
Velnias sako:
- Na, ką gi, gali varyt į rojų.
O indas atsako:
- Ne, noriu pasilikti ir pasižiūrėti. Visuose anekdotuose rusai laimi. Noriu pažiūreti, kaip jam šįkart pasiseks.
- Na gerai, pasilik jei taip nori. Na ir kuo prisidengsi? - klausia velnias ruso.
- Kuo kuo, žinoma indu...
- Turiu labai didelę bėdą: mano žmona sužinojo, jog aš jai neištikimas.
- Nieko tokio. Manau, kad ji - stipri moteris...
- Supranti, mane kaip tik tai labiausiai ir neramina!
Įbėga kiškis į barą ir iš visos gerklės pradeda šaukti:
- Kas norit muštis?!
Atsistoja lapė ir sako:
- Aš tave kaip vaiką primušiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės vėl kiškis įlekia į barą:
- Ar dar yra norinčių gaut į galvą?!
Atsistoja vilkas:
- Aš tave tai tikrai sulupsiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės vėl įlekia kiškis:
- Yra čia kietų ar ne?!
Atsistoja meška ir sako:
- Aš tave vienu pirštu užmušiu...
Ir išeina jie laukan... Po minutės grįžta kiškis:
- Ar dar yra norinčių muštis?!
Atsistoja du šernai ir sako:
- Nu mūsų tai nenugalėsi...
Ir pasigirsta ežiuko balsas nuo stogo:
- Kiški, nebekviesk muštis! Plytos baigėsi...
- Jūs vieniša?
- Taip, prieš šešerius metus mane paliko vyras.
- O iš kur šie mažyčiai vaikeliai?
- Vyras retsykiais užsuka manęs atsiprašyti.
Kaimas. Saulė leidžiasi taip lėtai. Ant prieklėčio sėdi trys diedukai.
- Įdomu, įdomu, kuo gi bus mūsų anūkėliai?
Vienas sako:
- Maniškis toli eis, toli eis. Žinok, tik grįžta iš mokyklos, už švirkšto ir sau į veną. Į daktarus taiko, miestan važiuos.
Kitas sako:
- Mano ne, maniškį prie žemės traukia. Tik žemė įšyla, jisai sodina ir sodina... Tai kanapes, tai aguonas. Bus agronomas.
Trečias sako:
- Maniškis tai ant vairuotojo traukia, ant vairuotojo.
- Kaip tai? Baik, Petrai, meluot. Juk taviškis, sakė, mašinų nemėgsta.
- Taip tik sako, o iš tikrųjų, parbėga iš mokyklos ir į garažą, skudurą į benziną, prie veido ir… Važiuojam...
Klasės auklėtoja skundžiasi tėvams:
- Žinote, jūsų sūnus visai nesimoko geografijos.
- Nieko baisaus. Su mūsų pajamomis daug neprivažinėsi...
Jei naršant internete, vietoj norimo puslapio matai užrašą “server busy”, reiškia jame dabar lankosi Chuckas Norrisas.
- Tėti, šiandien mokykloje mažasis tėvų susirinkimas.
- Ka reiškia mažasis?
- Na, tu, aš ir direktorius.
Kaimas. Sėdi senis pakritęs priešais pečių. Ateina babulka. Rauktas sijonas, po apačia nieko (kam kaime triusikai?), pasilenkia prie pečiaus. Žiūri diedas: matosi bobutės nuogas kopūstas. Diedas ir sako:
- Motin, slėpk savo kapines...
Babulka nepasimetus atkerta diedui:
- Žinai, po mano kapines dar pasivaikščiot galima, o tavo lavonas jau niekada
neprisikels...